Kultūros ministras Lukas Alsys teigia, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieška ir galimas jų ištyrimas yra valstybės garbės klausimas. Ministerija šiame procese dalyvauja, tačiau į mokslinių hipotezių tikrinimą nesikiša – tai paliekama ekspertams.
Ministro teigimu, šiuo metu svarbiausia išsiaiškinti ne vien tai, ar bus aptikti palaikai, bet ir ar tiriamoje vietoje apskritai bus rasta kokių nors objektų. Jei radinių atsirastų, prasidėtų sudėtingas mokslinio jų tapatybės nustatymo etapas. Tyrėjams reikėtų palyginti duomenis ir įsitikinti, ar rasta tai, ko ieškoma. L. Alsys pabrėžė, kad Kultūros ministerija tokius tyrimus palaikys, tačiau galutinai tai būtų visos Vyriausybės atsakomybė. Artėjant Vytauto Didžiojo jubiliejui, šį klausimą jis vadina valstybės garbės reikalu.
L. Alsys sakė, kad Kultūros ministerija aktyviai dirba šiam klausimui spręsti sudarytoje darbo grupėje ir palaiko glaudų ryšį su Lietuvos istorijos institutu, keisdama informaciją. Vis dėlto ministras pabrėžė, kad šiuo metu tikrinamos mokslinės prielaidos, todėl ministerija neturėtų reikšmingai kištis į specialistų darbą. Vyriausybė visą procesą pavedė kuruoti Istorijos institutui, kuriuo ministerija pasitikinti.
Interviu su ministru buvo įrašytas dar prieš lapkričio 4-ąją, kai Istorijos institutas paskelbė Vilniaus arkikatedroje, šalia Šv. Kazimiero koplyčios, pradėjęs tirti ertmę. Manoma, kad joje tarpukariu galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai.
Ministras pripažino, kad net ir aptikus palaikus jų tyrimas būtų sudėtingas, atsakingas ir ilgai truktų. Jo turimomis žiniomis, invazinis tyrimas turėtų būti atliktas dar šiais metais. Pasirengimas jam pradėtas lapkričio 3-iąją: surinkti turimi duomenys, įvertintos ankstesnės žinios bei hipotezės, parinkta tyrimo vieta ir nuspręsta, kaip bei kas atliks minimaliai invazinį tyrimą iš lauko pusės.
L. Alsys pabrėžė, kad procesas nebus greitas ar skubotas. Jo teigimu, nereikėtų tikėtis scenarijaus, primenančio Indianos Džounso filmus – tai bus kruopštus ir atsakingas darbas.
Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas teigia, kad tyrimo tikslas – pereiti nuo atskirų paieškų prie nuoseklaus mokslinio darbo.
Instituto duomenimis, katedros sienose ir rūsiuose, remiantis ankstesniais tyrimais, nustatyta apie 20 galimų ertmių ir vietų, kurios iki šiol nebuvo ištirtos arba dokumentuotos.
Atliekant tyrimą numatyta išgręžti gręžinį, paimti mikrobiologinių mėginių, o pasiekus ertmę jos vidų užfiksuoti 3D skeneriu ir kamera. Darbai vykdomi iš lauko pusės, kad būtų kuo mažiau pažeistas autentiškas katedros mūras ir tarpukariu mauzoliejuje įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis.
Minimalaus invazinio tyrimo kaina siekia apie 35 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad liepą Vyriausybė patvirtino Vilniaus arkikatedros bazilikos komplekso tyrimų planą. Jame numatyti istoriniai, šaltiniotyriniai, architektūriniai, mūro, bioarcheologiniai, paleogenetiniai ir meno tyrimai. Plane taip pat numatyta patikrinti prielaidas dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos, atliekant bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą.
Pirmasis hipotezę, kad Vytauto Didžiojo palaikai galėtų būti Vilniaus arkikatedros požemiuose, iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Jo manymu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančioje XVII amžiuje įrengto įėjimo nišoje. Į šiam klausimui nagrinėti sudarytą darbo grupę S. Poderis nebuvo įtrauktas.