Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Vaiva Budraitytė prabilo apie skaudžią netektį: ką prisimena po daugiau nei 20 metų draugystės

Eidamas 78 metus mirė televizijos veidas, redaktorius ir žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas. Jo netektis sukrėtė ne tik ilgamečius kolegas, bet ir bičiulius, su kuriais jis susitikdavo renginiuose ar prie puodelio šilto gėrimo.

Atsiminimais apie daugiau nei 20 metų pažinotą žurnalistą pasidalijo astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė.

Ji pasakojo, kad H. Vaitiekūną visuomet žinojo kaip žurnalistą, tačiau artimiau susipažino BTV laidoje „Iliuzija_tikrovė“. Vėliau jų keliai ne kartą susikirto įvairiomis progomis.

Garbė ir profesionalumas buvo neatsiejami nuo H. Vaitiekūno

V. Budraitytė prisiminė, kad H. Vaitiekūnas dažnai ją kalbindavo įvairiomis temomis. Anot jos, tai buvo žmogus, kuris niekada nebūtų pasielgęs negarbingai ar „pakišęs kiaulės“.

Pašnekovė jį apibūdino kaip išskirtinį eruditą ir intelektualą, su kuriuo bendrauti visuomet buvo įdomu. Jos teigimu, garbė ir begalinis profesionalumas buvo H. Vaitiekūno vizitinė kortelė.

V. Budraitytė prisiminė vieną apsilankymą jos namuose, kai žurnalistas atėjo paimti interviu leidiniui. Pokalbis apie kosmoso sandarą, esmę ir tvarumą užsitęsė maždaug tris ar keturias valandas. Tik vėliau abu prisiminė, dėl ko H. Vaitiekūnas iš tiesų buvo atėjęs, todėl ji greitai atsakė į parengtus klausimus.

Astrologė taip pat papasakojo apie kitą įsimintiną situaciją. Kartą ji turėjo atvykti į renginį Kaune, tačiau dėl plikledžio gerokai vėlavo. Organizatorius apie tai jau buvo įspėjusi, bet skubėti kelyje negalėjo.

Į salę V. Budraitytė įlėkė susijaudinusi ir suprakaitavusi. Tuo metu prie jos su mikrofonu priėjo renginio metraštininku buvęs H. Vaitiekūnas.

Žurnalistas pradėjo uždavinėti klausimus, tačiau pašnekovė dėl jaudulio sunkiai galėjo susikaupti ir atsakinėjo nerišliai. Tuomet H. Vaitiekūnas pasiūlė jai pailsėti ir pokalbį pratęsti po pusvalandžio, pastebėjęs, kad ji kalba neįprastai.

Galiausiai jie perrašė vos du klausimus. V. Budraitytė iki šiol nesupranta, kaip iš šios medžiagos žurnalistas parengė reportažą, tačiau vėliau viskas ekrane atrodė puikiai.

Po šio įvykio ji H. Vaitiekūnui juokais sakė, kad net ir turėdamas vien jos nuotrauką jis tikriausiai būtų sugebėjęs sukurti ką nors įdomaus ir išleisti tai į eterį.

Paskutinį kartą susitiko per knygos pristatymą

Paskutinį gyvą susitikimą su H. Vaitiekūnu V. Budraitytė prisiminė per savo debiutinės knygos pristatymą 2019 metais.

Tąkart bičiulis ją palaikė dėl naujo leidinio. Draugų būryje jie bendravo ir džiaugėsi jaukia proga susitikti.

V. Budraitytė taip pat prisiminė, kad H. Vaitiekūnas jai buvo pasiūlęs rinktis žurnalistiką, nes, jo manymu, ji galėtų būti puiki žurnalistė. Vis dėlto pati pašnekovė atsakė esanti pernelyg tiesi ir nelanksti, todėl darbui sistemoje netinkanti. Ji sakė pasirinkusi laisvo žmogaus gyvenimą ir mėgstamą veiklą.

Žurnalisto įvertinimas V. Budraitytės širdyje išliko šiltas, o šiandien ji bičiulį prisimena su šypsena.

„Lietuva neteko didžio žmogaus“

Žvelgdama į bendravimo metus, V. Budraitytė sakė visada stebėjusis H. Vaitiekūno gebėjimu kalbėtis su žmonėmis bet kokia tema.

Anot jos, nors kalbėti gali daugelis, H. Vaitiekūnas su savo pašnekovais gebėdavo diskutuoti beveik kaip lygus su lygiu, net jei priešais jį būdavo konkrečios srities profesionalai.

Pašnekovė apgailestavo, kad mažai kalbama apie H. Vaitiekūną kaip apie puikų dėstytoją, kurį labai mylėjo studentai. Jos teigimu, Lietuva neteko žmogaus, buvusio profesionalumo ir profesinės etikos pavyzdžiu visiems žurnalistams.

V. Budraitytė taip pat sakė, kad liūdna matyti, jog šiandien dažnai lygiuojamasi ne į geriausius, o į tuos, kurie labiausiai moka pataikauti sistemai, nors tai ne visuomet dera su žurnalisto vardu.

H. Vaitiekūną ji vadino didžiu žmogumi, iškeliavusiu Anapilin. V. Budraitytė teigė tikinti baltų tikėjimu, kad anapus gyvenimas yra geresnis ir laimingesnis, nes žmogus ten nebegyvena kūne, keliančiame kančią.

Pašnekovė dėkojo H. Vaitiekūnui už tai, kad jis buvo jos gyvenime, ir už galimybę prisiliesti prie jo asmenybės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *