45 metų kaunietei Aistei dėl žarnyno vėžio ilgą laiką buvo sunku normaliai maitintis. Navikas susiaurino žarną, todėl moteris galėjo vartoti tik specialius medicininius gėrimus ir tyreles. Dėl to ji smarkiai nusilpo ir neteko daug svorio.
Kauno klinikose atlikus sudėtingą chirurginį gydymą ir suformavus stomą, žarnyno turinys dabar gali pasišalinti. Pacientė vėl gali valgyti įprastą maistą.
Stoma suformuojama chirurginiu būdu išvedant storosios arba plonosios žarnos spindį per pilvo sieną. Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Storosios žarnos ir tarpvietės chirurgijos skyriaus vadovas doc. Henrikas Paužas aiškina, kad ji reikalinga tuomet, kai natūralus žarnyno turinio pasišalinimas sutrinka arba tampa neįmanomas. Šioje Chirurgijos klinikoje kasmet stoma suformuojama maždaug 250–300 pacientų.
Dažniausiai tokios operacijos skubos tvarka atliekamos dėl pavėluotai diagnozuoto storosios žarnos vėžio. Kai kuriems žmonėms stoma lieka visam gyvenimui, pavyzdžiui, pašalinus tiesiąją žarną ir išeinamąją angą. Kitais atvejais ji būna laikina – naudojama apsaugoti žarnyno jungtį ir suteikti jai galimybę saugiai sugyti.
Aistei sunkiausia buvo priimti pasikeitusį kūną
Aistė pasakoja, kad vienas didžiausių išbandymų buvo susitaikyti su kūno pokyčiais. Pirmą kartą pamačiusi stomą ji jautėsi nejaukiai ir sunkiai įsivaizdavo, kaip nuo šiol reikės rūpintis savo kūnu. Tačiau vėliau moteris suprato, kad maišelis padėjo išgelbėti jos gyvybę.
Doc. H. Paužo teigimu, pacientus dažnai labiausiai išgąsdina nežinomybė ir klausimas, kaip tinkamai prižiūrėti stomą. Dėl to Kauno klinikose veikia stomos priežiūros kabinetai, kuriuose slaugytojos pacientus moko kasdienės priežiūros.
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos slaugos vadovė Daiva Rimkūnienė nurodo, kad kabinetuose pacientams padedama pasirinkti individualiai tinkamas slaugos priemones, konsultuojama dėl stomos priežiūros ir prireikus suteikiama psichologinė pagalba jiems bei artimiesiems. Čia taip pat įvertinama odos ir stomos būklė.
Pasak D. Rimkūnienės, pacientai išmoksta stebėti žarnyno veiklą: supranta, kada reikia keisti priežiūros priemones, kaip į žarnyną reaguoja skirtingas maistas ir kada pasišalina jo turinys. Taip iš pradžių sudėtingi dalykai palaipsniui tampa įprasta kasdienybės dalimi.
Išmokęs pats prižiūrėti stomą žmogus gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo. Doc. H. Paužas pabrėžia, kad šiuolaikinės stomos plokštelės ir maišeliai yra gerokai patobulinti: jie leidžia užsiimti fizine veikla, sportuoti ir net lankytis baseine.
Aistei galimybė gyventi įprastai pirmiausia reiškė sugrįžimą prie normalaus maisto. Po pusės metų pertraukos ji vėl gali mėgautis kava, vaisiais ir sūriu, o trintų tyrelių nebereikia. Dėl šių pokyčių moteris sako besijaučianti tarsi rojuje.
Su panašiais sunkumais susiduriantiems pacientams Aistė pataria nebijoti permainų ir leisti sau prie jų priprasti. Jos teigimu, susirgus svarbu nepanikuoti, o mokytis prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
Spalio 3-iąją minima Pasaulinė stomos žinomumo diena primena, kad gyvenimas su stoma nesustoja. Pacientams taip pat svarbu žinoti, kur jie gali sulaukti pagalbos.
Siekiant ją padaryti lengviau prieinamą, nuo spalio 5 dienos Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre pradėjo veikti antrasis stomos priežiūros kabinetas. Iki tol toks kabinetas veikė Chirurgijos klinikoje.
