Higienos instituto atlikta 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos statistikos analizė atskleidė prieštaringą tendenciją: 2021–2025 m. šios amžiaus grupės žmonių ligotumas kraujotakos sistemos, endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis augo, tačiau mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių mažėjo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pabrėžia, kad didesnis užregistruotų ligų skaičius nebūtinai reiškia, jog vyresni žmonės pradėjo sirgti dažniau. Ligotumo rodiklius veikia kreipimosi į gydymo įstaigas dažnis, nustatomos ligos ir tai, kiek laiko žmonės su jomis gyvena. Todėl rodiklių augimą gali lemti dažnesnis ligų nustatymas, ilgesnis gyvenimas sergant lėtinėmis ligomis ir didesnis sveikatos duomenų kiekis.
Dažniausiai vyresniems gyventojams nustatytos kraujotakos sistemos ligos. 2021–2025 m. ligotumas jomis padidėjo 2,5 proc. Dar didesnis augimas užfiksuotas vertinant endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas – jų ligotumas išaugo 35,5 proc. Tarp vyrų šis rodiklis padidėjo 47,5 proc., o tarp moterų – 31 proc.
Taip pat daugėjo hipertenzijos, širdies nepakankamumo, 2 tipo cukrinio diabeto ir lipoproteinų apykaitos sutrikimų atvejų.
Ryškūs skirtumai tarp savivaldybių
Vyresnių gyventojų sveikatos rodikliai skyrėsi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. 2021–2025 m. kaimo gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis padidėjo 3,2 proc., o miesto – 1,6 proc.
2025 m. daugiausia kraujotakos sistemos ligų atvejų, skaičiuojant 1 000 gyventojų, nustatyta Jonavos r. savivaldybėje – 951,7 atvejo. Toliau rikiavosi Raseinių r. (950,1), Varėnos r. (927,8), Marijampolės (927,0) ir Kėdainių r. (926,1) savivaldybės.
Mažiausi rodikliai buvo Neringos (577,7), Vilniaus r. (744,8), Klaipėdos r. (747,4), Birštono (748,7) ir Palangos (797,7) savivaldybėse.
Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų rodikliai kaimo vietovėse augo dar sparčiau – 47 proc., o miestuose – 30,6 proc. Daugiausia tokių ligų atvejų 2025 m. užregistruota Kėdainių r. (783,0 atvejo 1 000 gyventojų), Jonavos r. (765,3), Marijampolės (762,3), Biržų r. (733,9) ir Rokiškio r. (729,3) savivaldybėse.
Mažiausi rodikliai nustatyti Neringos (402,2), Skuodo r. (434,5), Pakruojo r. (450,3), Vilniaus r. (455,5) ir Švenčionių r. (473,3) savivaldybėse.
Mirčių nuo kraujotakos ligų sumažėjo 22,7 proc.
Nors ligotumas augo, visose trijose analizuotose mirties priežasčių grupėse mirtingumas mažėjo. Labiausiai – nuo kraujotakos sistemos ligų: 2021–2025 m. jis sumažėjo 22,7 proc., nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Vis dėlto 2025 m. kraujotakos sistemos ligos išliko pagrindine 65 metų ir vyresnių gyventojų mirties priežasčių grupe. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 12,1 proc., o nuo piktybinių navikų – 2,1 proc. Pastarasis rodiklis beveik nekito: 2021 m. siekė 975,8, o 2025 m. – 955,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
J. Jaselionienės teigimu, mirtingumo mažėjimas yra palankus pokytis, tačiau jis nereiškia, kad vyresni žmonės susiduria su mažiau sveikatos problemų. Augantis lėtinių ligų skaičius rodo būtinybę toliau stiprinti prevenciją ir užtikrinti tinkamą ligų kontrolę.
Ypač svarbu daugiau dėmesio skirti kaimo vietovių gyventojams, nes kai kurių ligų ligotumas ir mirtingumas tarp jų yra didesni. Taip pat išskiriami vyresnio amžiaus vyrai – jų mirtingumas nuo išorinių priežasčių tebėra gerokai didesnis nei moterų. Todėl, pasak J. Jaselionienės, reikėtų gerinti prevencinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumą bei mažinti teritorinius ir socialinius sveikatos skirtumus.
Rekomenduojama stiprinti ir griuvimų, traumų bei savarankiškumo praradimo prevenciją, ypač tarp 85 metų ir vyresnių žmonių bei kaimo gyventojų. Griuvimų rizikai mažinti siūloma taikyti fizinio aktyvumo priemones, padedančias išlaikyti pusiausvyrą, raumenų jėgą ir funkcinį pajėgumą.