Lietuvos darbo rinkoje vienų profesijų atstovų trūksta jau ne vienerius metus, o kai kurių specialistų poreikis mažėja. Ekspertės aptarė, kokių darbuotojų labiausiai ieško darbdaviai, kokio atlygio galima tikėtis ir kodėl vien aukštojo mokslo diplomo ne visuomet pakanka norint įsidarbinti.
Didžiausias poreikis – gamybos ir kitų sričių darbuotojams
R. Karavaitienės teigimu, viena didžiausių darbuotojų paklausos kategorijų Lietuvoje yra gamyba. Įmonės ieško linijų ir staklių operatorių, meistrų, automatikos bei elektronikos specialistų ir technologijų inžinierių.
Darbuotojų taip pat reikia prekybos sektoriuje – tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje. Čia ieškoma pardavėjų, komercijos vadybininkų, pardavimų atstovų ir kitų su prekyba susijusių specialistų.
Didelė paklausa išlieka sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Trūksta slaugytojų, individualios priežiūros specialistų bei įvairių sričių gydytojų. Ypač su specialistų stygiumi susiduria regionai.
Statybų ir transporto sektoriuose taip pat netrūksta pasiūlymų darbuotojams. Įmonės ieško įvairių statybininkų, mūrininkų, betonuotojų, dažytojų ir santechnikų. Šioms pareigoms dažnai pakanka profesinio išsilavinimo – aukštasis mokslas nėra būtinas.
Tuo metu skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas keičia profesijų poreikį. Didesnėje rizikoje atsiduria pareigos, kuriose daug pasikartojančių, rutininių užduočių ir mažai galimybių kūrybiškai spręsti problemas. Tarp tokių pavyzdžių ekspertė nurodė bilietų pardavėjus, pirminės apskaitos bei duomenų suvedimo specialistus.
Automatizacija gali paveikti ir pirmąsias darbo vietas finansų, teisės bei informacinių technologijų srityse, kuriose nereikalinga itin aukšta kvalifikacija. Ilgainiui dalis tokių pozicijų gali išnykti.
Atlyginimą lemia ne vien diplomas
Atlygio dydis paklausiose srityse labai skiriasi. R. Karavaitienė palygino mechanikos inžinierių ir elektromechanikų bei elektromonterių atlyginimus. Mechanikos inžinieriams vidutiniškai siūloma 2500 eurų, o elektromechanikams ir elektromonterių pareigoms – apie 2340 eurų.
Nors šių darbuotojų išsilavinimo reikalavimai skiriasi – mechanikos inžinieriui būtinas aukštasis, o elektromechanikui gali pakakti profesinio išsilavinimo, – atlyginimai yra panašūs. Ekspertės vertinimu, tai lemia konkretus darbuotojų poreikis ir jų trūkumas rinkoje.
Vis dėlto vien didelė paklausa automatiškai nereiškia aukšto atlygio. Pavyzdžiui, slaugytojų labai trūksta, tačiau jų atlyginimai nėra tokie dideli, kokios yra šios profesijos paklausos apimtys. Atlygiui įtakos turi ir regionas bei kitos aplinkybės.
Didžiausius atlyginimus paprastai gauna aukščiausio lygio vadovai. Tarp geriausiai apmokamų specialistų taip pat yra gydytojai. Vadovaujančiose pozicijose dirbantys gamybos, teisės ir informacinių technologijų sričių specialistai taip pat patenka tarp daugiausiai uždirbančių darbuotojų.
Specialistų trūkumas tęsiasi dešimtmečius
A. Maldutytė pažymėjo, kad darbuotojų stygiaus priežastys skirtingose profesijose nėra vienodos. Kai kurių specialistų Lietuva neparengia tiek, kiek jų reikia rinkai, o dalis žmonių tiesiog nesirenka tokių profesijų.
Suvirintojų trūkumas, pasak jos, jau tęsiasi maždaug dešimtmetį. Panaši situacija susiklostė ir su sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais – jų taip pat trūksta bene dešimt metų.
Dar viena problema matoma laivų statybos srityje. Nors aukštosios mokyklos rengia šios srities specialistus, jauni žmonės tokias profesijas renkasi retai. Ekspertės manymu, ateityje vis svarbesnės bus inžinerinės ir mechanikos specialybės, taip pat gebėjimas suprasti įvairių įrenginių veikimą, nes dirbtinis intelektas ir robotika bus diegiami vis plačiau.
Didės ir slaugos darbuotojų poreikis. Lietuvoje senstant visuomenei, reikės vis daugiau žmonių, galinčių prižiūrėti vyresnio amžiaus gyventojus.
Tačiau dalis Lietuvoje parengtų slaugytojų padėjėjų išvyksta dirbti į užsienį. A. Maldutytė pabrėžė, kad Europos Sąjungoje galioja laisvas darbuotojų judėjimas, todėl žmonės turi teisę pasirinkti, kur gyventi ir dirbti. Vis dėlto Lietuvai tai reiškia prarastus čia parengtus specialistus.
Aukštasis išsilavinimas savaime darbo negarantuoja
Darbo rinkoje pasitaiko atvejų, kai biotechnologijų ar kitos srities išsilavinimą turintys žmonės uždirba panašiai kaip prekybos tinklo kasininkai. R. Karavaitienė pripažino, kad bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra, tačiau jiems dažniausiai lengviau sugrįžti į darbo rinką.
Ilgalaikėje perspektyvoje aukštasis išsilavinimas paprastai atsiperka: jį turintys žmonės dažniau užima vadovaujančias pareigas, o jų vidutinis atlygis viršija darbuotojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo, pajamas.
Vis dėlto svarbu ne tik pats diplomas, bet ir pasirinkta studijų kryptis bei papildomai sukaupti įgūdžiai. Darbdaviams rūpi, kokias žinias kandidatas gali pritaikyti praktiškai ir kokią naudą gali sukurti konkrečioje pozicijoje.
Vien diplomų skaičius darbo negarantuoja. R. Karavaitienė teigė jau maždaug 15 metų girdinti žmonių klausimą, kodėl jie neranda darbo net turėdami du aukštuosius išsilavinimus.
Šiuolaikiniame gyvenimo aprašyme neužtenka nurodyti įgytą išsilavinimą ar buvusias pareigas. Kandidatas turėtų parodyti, kokius praktinius įgūdžius turi, kokius rezultatus pasiekė ir kokią vertę sukūrė ankstesniame darbe.
Tas pats galioja kursams, seminarams ir sertifikatams. Jei įgytos žinios nepritaikomos praktikoje ir nevirsta konkrečia pridėtine verte, jos lieka tik formaliu įrašu dokumentuose.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.