ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 21-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvos įvykiai
Policija pranešė Vilniaus rajone aptikusi vieną didžiausių narkotikų gamybos laboratorijų Baltijos šalyse. Tą pačią dieną popiežius patenkino seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus prašymą atleisti jį iš dvasininkų luomo.
Viešojoje erdvėje taip pat tęsėsi diskusijos dėl Stačiatikių Bažnyčios. Jos vadovas Lietuvoje Inokentijus kreipėsi į valstybės vadovus dėl dviejų Seimo konservatorių siūlomų įstatymų projektų.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad Vyriausybė kol kas nėra gavusi institucijų, tarp jų – Valstybės saugumo departamento, pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimam Rusijos poveikiui per Stačiatikių Bažnyčią. Premjeras sakė esantis pasirengęs svarstyti priemones, kurios padėtų riboti Rusijos minkštąją galią ir įtaką Lietuvos visuomenei.
Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad Lietuva turėtų vertinti tai, jog Rusija Maskvos patriarchatą pasitelkia kaip minkštosios galios įrankį. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sakė šiuo metu nematantis pagrindo abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu Lietuvai, tačiau pabrėžė, kad pati bendruomenė turi nuspręsti, su kuo jai pakeliui.
Valstybės kontrolės apžvalga parodė, kad po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose labiausiai didėjo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai. 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga išaugo 47 proc. Specialistų darbo užmokestis kilo lėčiau. Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė nurodė, kad didžiausias atlyginimų augimas daugelyje įstaigų užfiksuotas pirmaisiais reformos metais, o 2025-aisiais tempas sulėtėjo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio dalyvavimo verslo konferencijoje „Lūžio taškas“. Į renginį jis pateko gavęs nemokamą kvietimą. Bus aiškinamasi, ar savivaldybės vadovas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kuris draudžia dėl einamų pareigų ar turimo statuso priimti dovanas ir paslaugas. VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė sakė, kad sprendimas priimtas įvertinus papildomą informaciją apie mero dalyvavimo renginyje aplinkybes.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pasiūlė nuo lapkričio 5 dienos nuolatiniu Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu paskirti laikinai šias pareigas einantį Donatą Škarnulį. Atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą ministras užregistravo trečiadienį.
Lietuvos advokatūros Advokatų taryba nutraukė tyrimą dėl advokatės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės paslaugų „Nemuno aušrai“. Sprendimas priimtas pasibaigus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui. L. Matjošaitytei rekomenduota atsakingai laikytis profesinės veiklos ir etikos reikalavimų bei nesudaryti prielaidų abejoti advokato profesionalumu ir atsakomybe. Jos veiklą taip pat tiria VRK ir VTEK, o Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti.
Lietuvos verslo aktualijos
Valstybinė „Ignitis grupė“, vystanti pirmąjį 700 megavatų jūros vėjo parką, Vyriausybei pasiūlė atidėti projekto įgyvendinimą. Energetikos ministerijai pateiktame kreipimesi bendrovė nurodė, kad grafiką siūloma koreguoti dėl dabartinės rinkos padėties ir valstybės finansinių prioritetų. Projektą ketinama atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms, kartu išsaugant jau sukurtą vertę.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad prašymas keisti terminus yra svarstytinas. Taip pat planuojama siūlyti naują tokiems atvejams skirtą teisinį mechanizmą. Anksčiau skelbta, kad parkas galėtų pradėti veikti po 2030 metų. Valstybės kontrolės auditas parodė, kad per dvejus metus planuota projekto investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina padidėjo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys prezidento iškeltą tikslą iki 2029 metų sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto laiko realiu. Tam numatoma audituoti valstybines įstaigas ir optimizuoti jų veiklą, taip pat mažinti darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, pertvarkomoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžioje Inovacijų agentūroje iki šių metų gruodžio pradžios planuojama atleisti 55 darbuotojus.
Formuojant 2027 metų valstybės biudžetą ministerijoms nurodyta mažinti planuojamas išlaidas, taip sutaupyta apie 100 mln. eurų. Pasak T. Valio, viešojo sektoriaus optimizavimui įtakos turės ir dirbtinio intelekto įrankiai, o didesnes pajamas turėtų padėti užtikrinti šešėlio mažinimo priemonės. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad jam nepriimtina ilgą laiką, taip pat ir po 2029 metų, viršyti 3 proc. BVP biudžeto deficito ribą, tačiau jis pritaria didesnėms gynybos investicijoms, net jei dėl jų deficitas laikinai didėja.
Finansų ministerija Europos Komisijai pateikė pirmąjį 1,06 mlrd. eurų mokėjimo prašymą pagal lengvatinių gynybos paskolų SAFE priemonę. Lėšos prašomos už Lietuvos įsigytas kovines sistemas ir kitą įrangą. Iš šios sumos bus atimta 15 proc. birželį gauto avanso, todėl Lietuvai būtų pervesta 905 mln. eurų.
Patvirtinus prašymą, Lietuva iš viso būtų gavusi 1,9 mlrd. eurų, arba 29 proc. jai skirtos 6,4 mlrd. eurų paskolos. Pinigai pagal pirmąjį prašymą šalį turėtų pasiekti maždaug per du mėnesius. 956 mln. eurų avansą Lietuva gavo birželio 24 dieną. SAFE paskola suteikiama 45 metams, jai taikomas 10 metų atidėjimas, o palūkanos tokios pačios, kokiomis skolinasi Europos Komisija. Priemonė veiks iki 2030 metų pabaigos, o visoms valstybėms numatyta 150 mlrd. eurų.
Rusijos juodojoje duomenų rinkoje aptikta Lietuvos keliautojų informacija: vardai ir pavardės, gimimo datos, telefono numeriai, pasų duomenys bei kelionių informacija. Portalo „Delfi“ tyrimas parodė, kad įrašuose minima kelionių iš Lietuvos į Turkiją, Graikiją, Ispaniją ir kitas šalis nuo 2012 iki 2026 metų informacija.
Tarp duomenų minimi kelionių organizatoriai „Tez Tour“ ir „Join Up“ bei su jais bendradarbiaujančios agentūros „Makalius“, „Kelionių ekspresas“, „West Express“, „Noriu atostogų“, „Kelionių akademija“, „Baltic Tours“ ir „Amberturas“. Agentūros portalui teigė apie tokią situaciją nežinojusios, o „Tez Tour“ pradėjo vidinį tyrimą. Patikrinimą pradėjo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Rugsėjo viduryje įsilaužimą į „Tez Tour“ sistemas Rusijoje ir Baltarusijoje prisiėmė programišių grupė „DataSuckers“.
Finansų ministerija įsipareigojo iki 2027 metų vidurio parengti nacionalinę gynybos ir saugumo pramonės plėtros strategiją. Pramonės atstovai ragino Vyriausybę sparčiau vystyti šį sektorių ir stiprinti institucijų bei verslo bendradarbiavimą. Verslas teigė, kad trūksta aiškių valstybės prioritetų, ilgalaikių užsakymų ir greitesnių sprendimų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius sakė, kad gynybos pramonė pastaraisiais metais reikšmingai pažengė, tačiau tolesnei plėtrai būtina nuosekli valstybės politika. Finansų ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė nurodė, kad strategijos rengimas jau pradėtas. Vyriausybės programoje numatyta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos parengti ir sektoriaus skatinimo bei valdymo modelį.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis antrąjį šių metų ketvirtį per metus padidėjo 4,9 proc. punkto. Tai antras didžiausias augimas ES – daugiau šis rodiklis padidėjo tik Lenkijoje, 6,7 proc. punkto.
Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė beveik 38,8 mlrd. eurų, arba 43,8 proc. BVP. Prieš metus ji sudarė 38,9 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 42,1 proc. BVP. Nominalioji skola per metus padidėjo beveik 6,8 mlrd. eurų – nuo 32 iki 38,8 mlrd. eurų. Nepaisant spartaus augimo, Lietuvos skolos lygis išlieka gerokai mažesnis už ES ir euro zonos vidurkius.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Vilniaus rajone teisėsauga aptiko vieną didžiausių narkotikų gamybos laboratorijų Baltijos šalyse. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas teigė, kad joje kvaišalai buvo gaminami šimtais kilogramų.
Operacijos metu pareigūnai išėmė daugiau nei 500 kilogramų metamfetamino, daugiau nei 300 kilogramų amfetamino ir kitų medžiagų. Iš tokio kiekio, teisėsaugos vertinimu, būtų galima pagaminti daugiau nei 4 milijonus narkotikų dozių. Produkcija galėjo būti skirta ne tik Lietuvai, bet ir Čekijai, Nyderlandams, Belgijai bei kitoms šalims. Įtarimai pareikšti keturiems žmonėms. Vienas galimų organizatorių yra Turkijos kilmės Nyderlandų pilietis, kiti – Lietuvos piliečiai.
Popiežius patenkino kunigo Tado Švedavičiaus prašymą pasitraukti iš dvasininkų luomo. Vilniaus arkivyskupija pranešė, kad jis neteko dvasininko statuso ir bažnytinių įgaliojimų, todėl nebegali atlikti kunigiškos tarnystės. Šis sprendimas nesustabdo baudžiamojo proceso ir neatleidžia nuo atsakomybės pagal valstybės įstatymus.
T. Švedavičius buvo nušalintas nuo pareigų po kaltinimų dėl nusikaltimų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, pornografijos turėjimu ir vaikų įtraukimu į girtavimą. Jis pats kreipėsi į Apaštalų Sostą ir prašė atleidimo iš kunigystės, taip pat prisiėmė asmeninę atsakomybę atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Nukentėjusiųjų byloje yra 11.
Pasienietis Karolis Ilgevičius, teisiamas dėl cigarečių kontrabandininko nušovimo, Vilniaus apygardos teismo prašo jį išteisinti ir bylą nutraukti. Jis tvirtina veikęs teisėtai ir atsakingai, o į automobilio ratą šovęs siekdamas sustabdyti nusikalstamą veiką darantį asmenį. Generalinė prokuratūra prašo jį pripažinti kaltu ir skirti laisvės apribojimo bausmę. Nuosprendį teismas skelbs lapkričio 19 dieną.
Bylos duomenimis, 2024 metų birželio 1 dieną Šalčininkų rajone, netoli Baltarusijos sienos, pasieniečiai gavo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. Pradėję paiešką jie pastebėjo keliu važiuojantį automobilį. Vairuotojas į pareigūnų reikalavimą sustoti nereagavo, todėl buvo panaudotas ginklas.
Užsienio aktualijos
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas Sankt Peterburge susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po maždaug tris valandas trukusių pokalbių Kremlius pareiškė, kad JAV pasiuntinio perduoti Ukrainos ir Europos siūlymai dėl karo pabaigos buvo nekonkretūs.
Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas sakė, kad Maskva pasirengusi kitą mėnesį tęsti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas, kurių pagrindinė tema būtų saugumo stiprinimas po konflikto. Taip pat rengiamasi galimam pirmajam Kinijos, Rusijos ir JAV vadovų susitikimui, kurį siekiama įtraukti į kitą mėnesį Šendžene vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono viršūnių susitikimo programą.
Donaldas Trumpas teigė, kad susitikime daugiausia dėmesio galėtų būti skiriama branduoliniam nusiginklavimui, tačiau būtų aptartas ir karas Ukrainoje. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad derybos dėl jos ateities negali vykti be Kyjivo. Norvegijos ministras pirmininkas pranešė, kad S. Witkoffas, grįždamas po susitikimo su V. Putinu, dar kartą užsuks į Oslą ir pristatys jo rezultatus.
Rusija paleido į pensiją išėjusį amerikietį mokytoją Stepheną Hubbardą, kuris buvo nuteistas už tai, kad esą kariavo Ukrainoje kaip samdinys. Apie jo paleidimą Sankt Peterburge pranešė Steve’as Witkoffas, padėkojęs V. Putinui ir pavadinęs jį „humanistu“.
Mičigano gyventojas S. Hubbardas 2024 metais po uždaro teismo proceso buvo nuteistas beveik septyneriems metams kalėjimo. Rusijos prokuratūra teigė, kad po 2022 metų vasarį prasidėjusios invazijos jis pasirašė sutartį su Ukrainos kariuomene ir po dviejų mėnesių buvo paimtas į nelaisvę. Donaldas Trumpas paskelbė, kad 74 metų amerikietis grįžta namo ir kad jo paleidimui neprireikė kalinių mainų. Pasak prezidento, S. Hubbardas paleistas „iš pagarbos prezidentui Trumpui“.
Europos Sąjunga paragino „SpaceX“ nedelsiant atkurti visas „Starlink“ paslaugas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ES viršūnių susitikime sakė, kad dronuose naudojami mobilieji „Starlink“ terminalai nustojo palaikyti ryšį, kai dronai pasiekė tam tikrą greitį. Tai paveikė ir gynybai, ir kariniams taikiniams atakuoti naudojamus dronus.
ES pareiškė, kad pranešimai apie „SpaceX“ vadovo Elono Musko nurodymą riboti paslaugą Ukrainoje kelia didelį susirūpinimą ir neatitinka ankstesnės bendrovės praktikos. ES atstovas spaudai pabrėžė, kad „SpaceX“ turi skubiai atkurti visas paslaugas, nes palydovinis ryšys būtinas Ukrainos dronams valdyti. Jis taip pat sakė, kad karas parodė Europos saugumo priklausomybę nuo kosminės infrastruktūros.
ES kuria naują palydovų tinklą IRIS², kurį sudarys daugiau kaip 300 palydovų. Jis turėtų užtikrinti saugų ryšį civilinėms ir karinėms reikmėms, o į projektą bus įtraukta ir Ukraina.
Nauja JT ataskaita rodo, kad pasaulis šyla greičiau, nei ekspertai prognozavo pernai. Net jei visos šalys įgyvendins įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Žemės temperatūra, palyginti su dabartiniu lygiu, tikriausiai pakils dar 1,2 laipsnio Celsijaus. Tai yra maždaug 0,1 laipsnio daugiau nei pernai prognozavo ta pati mokslininkų grupė.
Jungtinių Tautų aplinkos programos skaičiavimuose teigiama, kad, išskyrus JAV, visos kitos 20 didžiausių pasaulio ekonomikų sumažino anglies dioksido, išmetamo deginant anglį, naftą ir dujas, kiekį arba sulėtino jo augimą. Australijos klimato mokslininkas Billas Hare’as perspėjo, kad papildomas 0,1 laipsnio atšilimas dar 140 mln. žmonių priverstų gyventi pavojingo karščio sąlygomis. Taip pat didėtų Amazonės miškų ir Grenlandijos bei Antarktidos ledynų nykimo rizika, o pasaulio ekonomika galėtų patirti apie 1,2 trln. JAV dolerių nuostolių.
Šiaurės Korėja prie sienos su Pietų Korėja dislokavo naujus karinius dalinius į „šaudymo pozicijas“, pareiškė Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong. Įtampa tarp šalių ypač padidėjo po to, kai Pietų Korėja teigė, kad demilitarizuotojoje zonoje įvykusį sprogimą sukėlė Šiaurės Korėjos padėtos minos. Pchenjanas šiuos kaltinimus atmetė.
Prieš K. Yo Jong pareiškimą Seulas įspėjo griežtai reaguosiantis į naujas Šiaurės Korėjos provokacijas. Pietų Korėjos kariuomenė apkaltino Pchenjaną bandant perkelti atsakomybę už augančią karinę įtampą. Pietų Korėjos jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Jin Yong-sungas nurodė kariuomenei ryžtingai reaguoti, jei Šiaurės Korėja Seulo veiksmus panaudotų kaip agresijos pretekstą. Gynybos ministerija taip pat perspėjo, kad į tokius veiksmus bus atsakyta ryžtingomis baudžiamosiomis priemonėmis.