Po spalio 18 d. Lietuvoje nukritusio drono visuomenėje kilo klausimų, kodėl apie galimą oro pavojų žmonės buvo įspėti vėliau, o programėlė „LT72.lt“ daliai gyventojų neveikė. Spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas paaiškino, kad šįkart buvo taikoma kitokia reagavimo tvarka.
Spalio 19 d. po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio G. Premeneckas teigė, jog perspėjimo signalai skelbiami pagal nustatytus kriterijus ir algoritmus. Sprendimui įtakos turėjo tai, kad objektas į Lietuvą judėjo iš Šengeno erdvės – draugiškos valstybės, o ne iš Baltarusijos ar Rusijos.
Anot jo, kariuomenei pirmiausia reikėjo nustatyti, ar radarais užfiksuotas objektas kelia potencialų pavojų, ar tai gali būti mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais. Tokių pažeidimų, pasak G. Premenecko, yra buvę ne vienas, todėl prieš priimant sprendimą sunaikinti taikinį, kurio nepavyko vizualiai atpažinti, būtina įvertinti galimas pasekmes.
Gynybos štabo viršininkas pabrėžė, kad anksčiau net draudžiamosiose zonose skraidė maži civiliniai orlaiviai, apie skrydį nepranešę ir neturėję skrydžio plano. Dėl to šiuo atveju buvo vadovaujamasi galiojančiais veikimo algoritmais.
Kodėl gyventojai perspėti vėliau
M. Sinkevičius sakė, kad šis incidentas nuo ankstesnių skyrėsi tuo, jog dronas į Lietuvos teritoriją pateko per sieną su Lenkija. Įprastai panašūs objektai įskrisdavo iš Baltarusijos pusės, todėl reakcijos tvarka buvo kitokia.
Naikintuvai objektą užfiksavo radarais, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų pilotams nepavyko jo pamatyti vizualiai. Premjero teigimu, būtent vizualinio kontakto nebuvimas apsunkino objekto identifikavimą ir užtruko sprendimų priėmimą.
M. Sinkevičius taip pat teigė, kad jeigu tokia pati situacija iš tos pačios krypties pasikartotų šiandien, kariuomenė greičiausiai reaguotų taip pat. Tai reiškia, kad informavimo ir oro gynybos priemonių taikymas iš esmės nesikeistų.
NSK nagrinėjo Pasvalio rajone nukritusio drono atvejį
Pirmadienį, spalio 19 d., įvyko NSK posėdis, kuriam pirmininkavo M. Sinkevičius. Jame aptartos pastarosios paros aktualijos ir Pasvalio rajone nukritusio drono aplinkybės.
Premjeras teigė, kad neabejojama, jog dronas į Lietuvą pateko iš Lenkijos per Šengeno erdvę. Jis taip pat pakartojo, kad naikintuvai objektą radarais užfiksavo, tačiau dėl blogų oro sąlygų vizualinio kontakto užmegzti nepavyko.
Dronas, kaip manoma, buvo ukrainietiškas
Sudužęs dronas sprogo, o jo kritimo aplinkybės toliau tiriamos. M. Sinkevičius sakė, kad, turimais duomenimis, tai buvo ukrainietiškos kilmės FPV dronas.
Ukrainos atstovai patvirtino, kad sekmadienį per ataką prarado ryšį su vienu savo dronu. Todėl, premjero vertinimu, tikėtina, jog būtent šis bepilotis nukrito Lietuvoje. Jis taip pat teigė, kad dronas neabejotinai gabeno sprogmenis.
Peržiūrės reagavimo tvarką
Pasak M. Sinkevičiaus, kariuomenės radarai droną pirmą kartą užfiksavo 5.47 val. ryto. Žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos link, nors Lenkijos kariuomenė savo radarais jokio objekto neužfiksavo.
6.02 val. dronas kirto Lietuvos sieną. 6.15 val. Kalvarijos gyventojai pradėjo skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą dėl girdimo galimai drono garso. Vėliau skambučių sulaukta ir iš Marijampolės apskrities gyventojų.
Oro pavojus buvo paskelbtas po 7 val. ryto – praėjus daugiau nei valandai nuo sienos kirtimo.
Premjeras aiškino, kad iki šiol algoritmas, taikomas objektams iš priešiškų valstybių, skyrėsi nuo tvarkos, taikomos Šengeno erdvėje. Todėl bus pradėtos konsultacijos dėl reagavimo taisyklių tais atvejais, kai dronas į Lietuvą patenka iš Šengeno zonos. Vien radaro duomenų ne visada pakanka – pirmiausia siekiama įsitikinti, koks tai objektas.
G. Premeneckas taip pat nurodė, kad objekto identifikavimas naikintuvais užtruko, tačiau premjeras buvo patikintas, jog pasikartojus analogiškai situacijai iš tos pačios krypties, reagavimo tvarka greičiausiai išliktų tokia pati.
Nuolaužos apgadino automobilį
Spalio 18 d., sekmadienį, po 7 val. ryto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis atšauktas.
Lietuvos kariuomenė įtaria, kad dronas į šalį pateko iš Lenkijos teritorijos. Jo nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Buvo pranešta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos tuo metu dar nebuvo patvirtinusios, ar dronas gabeno sprogmenį.
Nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį. Jame buvę žmonės nenukentėjo.