Karas Ukrainoje atskleidė, kokią reikšmę šiuolaikiniame mūšio lauke turi dronai. Tai paskatino Europos valstybes aktyviau domėtis bepiločių technologijomis ir stiprinti jų gamybą. Šioje srityje veikia ir Lietuva – mūsų šalies įmonė „RSI Europe“ savo produkciją tiekia Ukrainai bei Vakarų Europos valstybėms.
Naujienų portalas tv3.lt apie tai kalbėjosi su įmonės vadovu Tomu Milašausku. Interviu vyko Amerikos verslo rūmų organizuotame Užsienio investuotojų forume.
Įmonės pajamos per metus išaugo daugiau nei dvigubai
Pasak T. Milašausko, „RSI Europe“ pajamos nuo 2024 iki 2025 metų padidėjo nuo 7,5 milijono iki 15,5 milijono eurų, o darbuotojų skaičius per tą laiką maždaug padvigubėjo.
Didžiąją dalį produkcijos įmonė eksportuoja į Vakarų Europos šalis – joms tenka 99,5 procento gaminių. Viešųjų pirkimų detalių įmonės vadovas nekomentavo, tačiau nurodė, kad dalį įrangos Europos valstybės įsigyja savo reikmėms, o dalis vėliau pasiekia Ukrainą.
Ukrainos ir Vakarų Europos poreikiai skiriasi. T. Milašauskas pabrėžė, kad Vakarų Europa nėra vieningas pirkėjas: kiekviena valstybė gynybos klausimus sprendžia pagal savo nacionalinius prioritetus, tradicijas ir kultūrą.
Vakarų Europos šalys dažniau renkasi daugkartinio naudojimo sistemas, nes pirmiausia ruošiasi ir treniruojasi. Ukrainai, kuri dronus naudoja tiesiogiai mūšio lauke, dažnai svarbesnė pigesnė vienkartinė įranga, nes jos naudojimo ciklas būna labai trumpas.
Skiriasi ir požiūris į tiekimą. Ukraina gali įsigyti atskirus sistemų komponentus ir juos integruoti į savo kariuomenę. Tuo metu Vakarų Europos valstybės dažniau pageidauja viso sprendimo – nuo fizinės įrangos ir programinės įrangos iki mokymų, patikros bei naudojimo programų.
„Dronai nepasensta taip greitai, kaip bandoma įtikinti“
Įmonės vadovas atmetė Lietuvoje kartojamą argumentą, kad įsigyti dronų neverta, nes po metų ar dvejų jų technologijos jau bus pasenusios. Jo vertinimu, tokie teiginiai tėra neveiklumo pateisinimas.
T. Milašauskas teigė, kad Lietuvos kariuomenėje dronų trūkumas yra labai didelis, o atakos dronai iš esmės likę nuo 2024 metais, kai, vadovaujant buvusiam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui, buvo atliktas vienkartinis pirkimas.
Nuo tada kariuomenė patobulino dronų integravimą, jų naudojimo taktiką ir karių rengimą, tačiau naujo rimtesnio atakos dronų įsigijimo, pasak pašnekovo, nebuvo. Žvalgybinių dronų pajėgumai buvo šiek tiek sustiprinti, tačiau atlikti pirkimai, jo vertinimu, buvo itin mažos apimties.
Lėtą modernizaciją gali lemti kompetencijos, darbuotojų ir politinės valios stoka, taip pat nenoras prisiimti atsakomybę. Įmonės vadovas neatmetė ir nedraugiškų valstybių įsikišimo galimybės.
Jo teigimu, Rusija suinteresuota, kad Lietuvos kariuomenė nebūtų modernizuojama. Tam esą gali būti naudojami naratyvai apie tariamai greitai pasenstančią įrangą ir įvairūs skundai, apsunkinantys pirkimų procesus. T. Milašauskas tai vertino kaip vieną iš hibridinio karo elementų, kuriuo siekiama stabdyti Rytų flango valstybių kariuomenių stiprinimą.
Įspėja dėl priklausomybės nuo kiniškų komponentų
Pasak T. Milašausko, Lietuvos kariuomenė domisi reikalinga įranga ir yra pateikusi prašymus bei informaciją atsakingoms institucijoms. Tačiau sprendimus dėl modernizacijos, jo vertinimu, dabar turi priimti Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybė ir premjeras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į riziką, kylančią dėl kiniškų dronų komponentų. Jei karinė įranga priklauso nuo tiekimo iš Kinijos, konflikto metu gali būti neįmanoma gauti reikalingų detalių. Pašnekovas pabrėžė, kad tiek Lietuvos kariuomenė, tiek NATO supranta: galimo konflikto atveju Kinija nebūtų Lietuvos pusėje.
Kovinei sistemai veikti reikia surinkti ir pristatyti tinkamose vietose 400–500 komponentų, taip pat parengti žmones naudotis įranga. Jei tiekimo grandinėje atsiranda bent viena spraga, visas pajėgumas gali tapti bevertis.
„Savaeigiai“ dronai mūšio lauke kol kas neegzistuoja
T. Milašausko teigimu, šiandien visi dronai mūšio lauke veikia su žmogaus įsitraukimu. Visiškai savarankiškai taikinius nustatantys, skraidantys ir sprendimus priimantys bepiločiai, jo vertinimu, kol kas tėra mokslinės fantastikos dalis. Esminių pokyčių šioje srityje per artimiausią dešimtmetį jis nesitiki.
Norint naudoti dronus, reikės ne tik operatorių, bet ir logistikos, mokymų bei gebėjimo greitai integruoti naujas technologijas. Taip pat būtina sukaupti pakankamus rezervus, kad kariuomenė galėtų bent mėnesį kovoti turimomis priemonėmis.
Šiuo metu, pašnekovo teigimu, Lietuvos pajėgumai būtų labai riboti. Jei kovos prasidėtų ryte, žvalgybiniai dronai galėtų baigtis maždaug iki pietų, o atakos dronai – vakare. Kitą dieną kariuomenei trūktų ne tik įrangos, bet ir antros operatorių pamainos.
Dirbtinis intelektas jau naudojamas įvairiuose procesuose: analizuojant informaciją, siūlant sprendimus, parenkant taikinius ir valdant galutinį dronų panaudojimą. Technologiškai dronai gali identifikuoti taikinius ir siūlyti judėjimo variantus, tačiau reali jų integracija kariuomenėje tebėra minimali.
Kad ši technologija taptų veiksmingu pajėgumu karių rankose, dar reikia užbaigti integravimo, pritaikymo, mokymų ir logistikos ciklą. Kol kas šie sprendimai daugiausia tebėra eksperimentinio lygio: jie suteikia žinių, tačiau dar nesukuria realaus karinio pajėgumo.