Rusija, pasibaigus karui Ukrainoje, neabejotinai mėgins patikrinti vienos iš NATO valstybių atsparumą, teigia Estijos gynybos ministras Martinas Heremas. Jo vertinimu, nepriklausomai nuo karo baigties, Maskva imsis atkurti savo karinę galią ir galiausiai gali smogti vienai iš kaimyninių šalių. Tai ministras sakė interviu leidiniui „Jevropeiska pravda“.
Mažiau nei mėnesį pareigas einantis M. Heremas pabrėžė, kad Estija ne tik tęs, bet ir didins paramą Ukrainai. Pasak jo, šalies politikos šiuo klausimu neketinama keisti po buvusio gynybos ministro Hanno Pevkuro atsistatydinimo, susijusio su ginklų pirkimo Ukrainai skandalu.
M. Heremas nėra politikas – jis karjeros kariškis, pasiekęs aukščiausią generolo laipsnį. 2018–2022 m. jis vadovavo Estijos gynybos pajėgoms. Interviu metu generolas taip pat papasakojo, kad 2022 m. liepą buvo nuvykęs į Ukrainos fronto liniją ir vilkėjo Estijos karinę uniformą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad NATO kariškiai karo veiksmuose nedalyvauja – jie tik perima Ukrainos sukauptą patirtį.
Ministro teigimu, sustabdžiusi karą Ukrainoje Rusija atkurs savo karinius pajėgumus ir mėgins nustatyti, kiek toli gali nueiti kitų valstybių atžvilgiu.
Jo vertinimu, pagrindinis Rusijos siekis yra įgyti įtaką ir valdžią kitų atžvilgiu, tačiau tam Maskvai nebūtina okupuoti Estijos. M. Heremas sakė, kad Rusija gali stengtis padaryti tiek žalos, jog Estijos visuomenė prarastų pasitikėjimą viena kita ir sąjungininkais.
Taikiniu gali tapti Baltijos šalys
M. Heremas neatmeta, kad Rusija galėtų pasirinkti Estiją, Latviją ar kitą kaimyninę valstybę. Jo manymu, toks išpuolis galėtų būti nukreiptas į NATO vienybės susilpninimą.
Ministras aiškino, kad Maskva galėtų veikti neperžengdama NATO sutarties 5-ojo straipsnio ribos arba, priešingai, imtis veiksmų, dėl kurių jis būtų aktyvuotas. Net ir tokiu atveju Rusija esą galėtų pasinaudoti Aljanso susiskaldymo galimybe. Jei po 5-ojo straipsnio taikymo NATO laimėtų karą, tačiau pergalė būtų itin skausminga, tarp sąjungininkų galėtų prasidėti kaltinimai, kad grėsmės nepavyko užkirsti anksčiau.
M. Heremas teigė nesantis tikras, ar Rusiją apskritai įmanoma atgrasyti, todėl, jo nuomone, būtina ruoštis galimam puolimui. Pasirengimą jis įvardijo vieninteliu veiksmu, kurį šalys gali kontroliuoti.
Generolas taip pat pabrėžė, kad Baltijos valstybėms reikia stiprinti tolimojo nuotolio pajėgumus ir gynybą jūroje, o visą Europą vertinti kaip strateginį užnugarį.
Reaguodamas į teiginį, kad Estija neturi strateginio gylio, M. Heremas nurodė, jog šalies strateginis užnugaris yra visa Europa.
Jis taip pat akcentavo jūros svarbą. Estija, ministro teigimu, nesiekia jokių agresyvių veiksmų ar Baltijos jūros blokavimo, tačiau jūrų transporto keliai turi išlikti veikiantys bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo klausimu Talinas bendradarbiauja su sąjungininkais.
Estija taip pat remia Ukrainos siekį prisijungti prie Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) ir NATO. Kalbėdamas apie susitarimą dėl dronų, M. Heremas pabrėžė Ukrainos patirties reikšmę pritaikant oro gynybos sistemas ir rengiant civilinę infrastruktūrą galimoms atakoms.
Vertindamas atsaką į Rusijos hibridines atakas ir diversijas Europoje, ministras sakė, kad Estija didins paramą Ukrainai. Kitą savaitę Taline planuojama patvirtinti kitų metų paramos paketą, kurio vertė viršys 100 mln. eurų. Be to, Estija pagal PURL iniciatyvą skirs dar 10 mln. eurų.
M. Heremas pabrėžė siekiantis Ukrainos pergalės ir teigė nematantis priežasčių, dėl kurių Ukraina, karui pasibaigus arba jį įšaldžius, negalėtų tapti visateise NATO nare.