Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Gapšiui nepavyko perkelti bylos į kitą teismą: jo skundas liko nenagrinėtas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis atsisakė nagrinėti už korupciją kalinčio buvusio Seimo nario Vytauto Gapšio prašymą perduoti kitam apygardos teismui klausimą dėl jo lygtinio paleidimo.

V. Gapšys bausmę atlieka Kauno kalėjime, todėl sprendimai dėl jo lygtinio paleidimo priklauso Kauno regiono teismų kompetencijai. E. Rimšelis nusprendė, kad įstatyme nėra pagrindo šį klausimą perduoti kitam teismui.

V. Gapšio argumentai teismo neįtikino

Buvęs politikas prašė baudžiamąją bylą perduoti kitam apygardos teismui. Joje nagrinėjamas skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų rugsėjo 3 d. nutarties netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Nuteistasis teigė, kad iki 2026 metų pradžios Kauno apygardos teisme tokio pobūdžio skundus nagrinėdavo vienas teisėjas, kaip numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Pasak V. Gapšio, nuo 2026 metų šias bylas pradėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegijos, nors teismų nutartyse tokio sprendimo motyvai nenurodomi.

Jis taip pat pažymėjo, kad toks pagrindas nėra įtvirtintas ir nuo šių metų birželio 1 d. galiojančiose Kauno apygardos teismo bylų paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėse. V. Gapšys atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teisme analogiškas bylas šiuo metu nagrinėja vienas teisėjas, nesudarant trijų teisėjų kolegijos.

V. Gapšio vertinimu, tokia tvarka kelia abejonių dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo. Jis teigė, kad šių abejonių nepašalintų ir atskirų teisėjų nušalinimas, nes esą kvestionuojama pati bylų paskirstymo bei kolegijų sudarymo sistema.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo bylą perduoti kitur

E. Rimšelis prašymą perduoti bylą kitam apygardos teismui paliko nenagrinėtą. Jis nurodė, kad tokia galimybė įstatyme numatyta tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai to reikia svarbiems valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesams užtikrinti.

Rugsėjo 29 d. V. Gapšys kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pareikšdamas nušalinimą teisėjui Giedriui Endriukaičiui, kuriam buvo paskirta nagrinėti jo bylą. Kartu jis prašė teismo pirmininko kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, kad būtų sprendžiama dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui.

Kitą dieną teismas nuteistąjį informavo, kad jo skundą nagrinės kolegija, kurią sudaro G. Endriukaitis, Danutė Giačaitė ir Daiva Jankauskienė. G. Endriukaitis paskirtas kolegijos pirmininku ir pranešėju. V. Gapšio paprašyta patikslinti, ar jis nereiškia nušalinimo ir kitiems kolegijos nariams.

Vėliau nuteistasis paprašė leidimo susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant dokumentus, susijusius su bylos paskyrimu nagrinėti teisėjų kolegijai.

E. Rimšelis pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme bylos nagrinėjimas atidėtas, kol bus išspręstas pareikšto nušalinimo klausimas. Jo teigimu, įstatymas nesuteikia teisės apeiti nustatytos nušalinimo procedūros ir tiesiogiai kreiptis į teismų vadovus, taip išvengiant įstatyme nustatytos nušalinimo pateikimo bei nagrinėjimo tvarkos.

Teisėjas nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nagrinėti V. Gapšio prašymą, todėl nebuvo vertinami ir jo argumentai dėl bylos paskyrimo bei teisėjų kolegijos sudarymo.

E. Rimšelis taip pat rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Panašiose situacijose, kai konkretiems teisėjams nušalinimas iš esmės nepareiškiamas arba jo klausimas dar neišspręstas, o teismo prašoma bylą perduoti kitai institucijai, buvo atskirti nušalinimo ir bylos perdavimo institutai. Tokie prašymai buvo palikti nenagrinėti.

V. Gapšys bausmę atlieka atviro tipo namuose

V. Gapšys jau kurį laiką bausmę atlieka atviro tipo namuose Kaune, o savaitgaliais grįžta pas šeimą į Vilnių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jam skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

ELTA primena, kad 2023 metais Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, daryti poveikį valstybės tarnautojams. Tarp jų buvo tuometinė Seimo pirmininkė, Darbo partijos frakcijos Seime nariai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybė bei nariai ir žemės ūkio ministrė.

Teismas konstatavo, kad šie asmenys turėjo būti skatinami, vykdydami savo įgaliojimus, veikti R. Kurlianskio prašomu būdu – tiek teisėtai, tiek neteisėtai.

Politinės korupcijos byloje kaltais taip pat pripažinti Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis.

Laisvės atėmimo bausmės skirtos V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui. Kaip ir V. Gapšiui, E. Masiuliui kol kas nepavyko būti lygtinai paleistam į laisvę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *