Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar į nacionalinį asmenų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašą įtraukti Rusijos oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną.
Lietuva nacionalines sankcijas šiems verslininkams pradėjo taikyti rugsėjo pabaigoje, kai jie buvo įrašyti į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Vilnius tokio sprendimo ėmėsi Europos Sąjungai pašalinus oligarchus iš savo sankcijų sąrašų.
Lietuva nepritarė jų išbraukimui ir balsuodama dėl šio klausimo susilaikė. Panaikinus ES sankcijas, Lietuvoje nebeliko Bendrijos mastu taikomo jų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo.
Užsienio reikalų ministerija Vyriausybei siūlo nacionalinį A. Usmanovo ir M. Fridmano turto bei lėšų įšaldymą nustatyti iki 2027 metų pabaigos.
Europinės sankcijos oligarchams panaikintos kelių valstybių reikalavimu. Prancūzijos pareigūnai, prašydami išbraukti A. Usmanovą iš sankcijų sąrašo, rėmėsi „nacionalinio saugumo“ interesais, tačiau išsamiau savo pozicijos viešai nepaaiškino.
Laikraštis „Financial Times“ skelbė, kad šis reikalavimas galėjo būti susijęs su galimu susitarimu dėl Azerbaidžane laikomų Prancūzijos piliečių paleidimo.
Diplomatų teigimu, Liuksemburgas siekė, kad sankcijos M. Fridmanui būtų panaikintos, nes oligarchas šią šalį padavė į teismą ir reikalauja 15 mlrd. eurų žalos atlyginimo dėl pagal ES sankcijas įšaldyto turto.
Latvijos vyriausybės informacijoje A. Usmanovas apibūdinamas kaip įtakingas Rusijos verslininkas, palaikantis ryšius su Rusijos režimo vadovu Vladimiru Putinu. Jis taip pat yra pagrindinis „USM Holdings“ akcininkas.
M. Fridmanas laikomas Rusijos prezidentui V. Putinui artimu verslininku ir pagrindiniu „Alfa Group“ akcininku.
Rugsėjo pabaigoje ES valstybės narės, išbraukdamos šiuos oligarchus iš sankcijų sąrašų, taip pat susitarė trejiems metams pratęsti ribojimus beveik 3 tūkst. asmenų ir subjektų, siejamų su Rusijos agresija.