Po dešimties metų užsienyje į Lietuvą sugrįžęs gyventojas tikėjosi čia tęsti profesionalaus vairuotojo darbą. Tačiau jo planus sustabdė ne darbo vietos trūkumas, o su dokumentais susiję reikalavimai.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Darius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) Švedijoje praleido apie dešimt metų. Ten jis kurį laiką dirbo vairuotoju, o lietuvišką vairuotojo pažymėjimą buvo pasikeitęs į švedišką.
Vyras į Lietuvą grįžo vasarį ir netrukus rado vairuotojo darbą. Vis dėlto kovą baigė galioti jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantis 95 kodas. Lietuvoje Darius baigė reikiamus mokymus, tačiau susidūrė su kliūtimi gaudamas vairuotojo kvalifikacijos kortelę (VKK).
Mokymus baigė, tačiau dokumento negavo
Norint dirbti komerciniu vairuotoju, būtinas 95 kodo sertifikatas. Dariaus atveju jis buvo išduotas Švedijoje, nes būtent šioje šalyje vyras buvo pasikeitęs ir vairuotojo pažymėjimą.
Pasibaigus sertifikato galiojimui, Darius Lietuvoje išklausė reikiamus kursus ir kreipėsi dėl VKK išdavimo. Tačiau kortelės jis negavo.
Pasak vyro, „Regitra“ atsisakymą grindė tuo, kad jis yra Lietuvos pilietis ir todėl kortelė jam nepriklauso. Dariui buvo paaiškinta, kad jis turi būti bent 185 dienas deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje arba švedišką vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką.
Vyras teigia nesuprantantis, kodėl turėtų keisti dokumentą, nes jo Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, medicininė pažyma ir tachografo kortelė, naudojama vairavimo bei poilsio laikui fiksuoti, tebėra galiojantys.
Ši situacija Dauriui kainavo ir finansiškai. Lenkijoje dėl pasibaigusio 95 kodo galiojimo jam skirta maždaug 3,5 tūkst. zlotų, arba apie 800 eurų, bauda. Dabar vyras nebedirba vairuotoju, nes nebenori rizikuoti dar kartą susidurti su tokiais padariniais.
Patirtis Darių nuvylė ir privertė suabejoti raginimais iš užsienio grįžti į Lietuvą.
„Regitra“: svarbu ne pilietybė, o gyvenamoji vieta ir darbas
„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė paaiškino, kad VKK išduodama tais atvejais, kai 95 kodo nėra galimybės įrašyti į vairuotojo pažymėjimą.
Jos teigimu, vien Lietuvos pilietybė nėra lemiama aplinkybė. Vertinama, kur žmogus nuolat gyvena arba dirba.
„Regitra“ patvirtino, kad Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje galioja. Vis dėlto 95 kodą į jį gali įrašyti tik dokumentą išdavusi valstybė. Dėl to Lietuvoje baigtų mokymų duomenys į švedišką pažymėjimą įrašyti negali būti.
Anot K. Judeikės, jeigu vairuotojas dirba Lietuvoje arba čia yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir kvalifikacija atnaujinta Lietuvoje, įprastas sprendimas būtų švedišką pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką.
Europos Sąjungos (ES) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas nelaikant egzaminų.
Norint jį pasikeisti, reikia įrodyti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jei gyvenamoji vieta šalyje deklaruota trumpiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, galima pateikti asmeninius arba darbo ryšius su Lietuva patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį.
185 dienų termino laukti nebūtina
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė Dovilė Karužienė taip pat pabrėžė, kad pilietybė neturėtų užkirsti kelio gauti VKK.
Jos teigimu, kliūtis gali atsirasti tuomet, kai žmogus Lietuvoje dar nėra pragyvenęs 185 dienų ir nėra įsidarbinęs.
VšĮ „Linavos“ mokymo centro direktorė Giedrė Valskienė atkreipė dėmesį, kad 185 dienų laikotarpis nėra vienintelis būdas patvirtinti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Jei šis terminas dar nėra suėjęs, asmuo gali pateikti kitus dokumentus, rodančius jo asmeninius arba darbo ryšius su Lietuva.
Neaiškumų kyla ne vienam į Lietuvą grįžtančiam vairuotojui
G. Valskienės teigimu, panašių problemų kyla ir kitiems iš ES šalių grįžtantiems Lietuvos piliečiams.
Grįžusiesiems ne visuomet aišku, ar užsienyje įgytas 95 kodas galioja Lietuvoje, kada būtina keisti vairuotojo pažymėjimą ir kokiais atvejais išduodama atskira VKK.
Pasak jos, trūksta vienos aiškios tvarkos žmogui, kuris penkerius ar dešimt metų dirbo Vokietijoje, Nyderlanduose ar kitoje ES valstybėje, o vėliau grįžta įsidarbinti Lietuvos transporto įmonėje. Tokiam asmeniui ne visada aišku, kokius dokumentus galima naudoti, ką reikia pakeisti, ar reikalinga VKK, į kurią įstaigą kreiptis ir nuo kada galima teisėtai pradėti dirbti.
G. Valskienės nuomone, aiškesnės taisyklės ypač reikalingos transporto sektoriui, kuriame kvalifikuotų profesionalių vairuotojų poreikis tebėra didelis.