Ilgaamžiškumo idėja sudomino vis daugiau žmonių: perkami papildai, atliekamos injekcijos, išbandomos įvairios terapijos ir ieškoma būdų sulėtinti senėjimą. Vis dėlto mokslininkės ragina kritiškai vertinti rinkos pažadus. Vaisto nuo senatvės kol kas nėra, tačiau ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą gali padėti užtikrinti kasdieniai pasirinkimai.
Mokslininkės pabrėžia, kad žmogaus senėjimą lemia ne vien genetika. Nors egzistuoja ilgaamžiškumo genų, didelę reikšmę turi aplinka, gyvenimo būdas, socioekonominės sąlygos ir net atsitiktinumai. Todėl tiek prastesnė, tiek gera genetika savaime nenulemia viso žmogaus gyvenimo trukmės.
Viso kūno MRT reikalingas tikrai ne kiekvienam
Susidomėjimas sveikata yra naudingas, tačiau perdėtas tikrinimasis, gausus papildų vartojimas ir įvairios procedūros gali tapti ne tik brangios, bet ir nebūtinos. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Justina Kilaitė atkreipė dėmesį, kad nukrypimas nuo tyrimo normos ne visada reiškia ligą ar poveikį kasdieniam gyvenimui.
G. Tomkuvienė taip pat ragino nepirkti visko, ką siūlo ilgaamžiškumo industrija. Pasak jos, ne kiekvienam žmogui reikia visų rinkoje esančių papildų, injekcijų ar terapijų – priemones reikėtų rinktis individualiai, pasitarus su gydytojais, nepersistengiant ir neišleidžiant visų santaupų.
Pasak specialistės, kai kurių ligų, įskaitant demenciją, riziką galima mažinti dar vidutiniame amžiuje, maždaug 40–50 metų. Tam svarbus fizinis aktyvumas, kraujospūdžio kontrolė ir dalyvavimas prevencinėse programose.
Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencinės programos. Mokslininkės pabrėžia, kad pirmiausia verta pasinaudoti būtent jomis, nes jų veiksmingumas yra patvirtintas, o anksti nustatytą vėžį galima išgydyti.
Keturi pagrindiniai sveiko senėjimo pagrindai
M. Tomkuvienė pabrėžė, kad rekomendacijos turi būti pritaikytos konkrečiam žmogui. Tyrimai rodo, jog net identiški dvyniai gali senti skirtingai, todėl kiekvienas turi savitą senėjimo trajektoriją ir skirtingus poreikius.
Vis dėlto yra keturi dalykai, kurie svarbūs visiems: sveika mityba, tinkamas ir nepernelyg intensyvus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas bei gera psichologinė sveikata.
Specialistė įspėjo, kad siekis viską atlikti nepriekaištingai gali tapti papildomu streso šaltiniu. Nuolatinis nerimas dėl nesuvartotų papildų ar suvalgyto saldumyno taip pat nėra naudingas. Pasirūpinus pagrindiniais sveikatos aspektais, daugelis kitų ilgaamžiškumo industrijos siūlomų priemonių gali būti nereikalingos.
Patvirtinto vaisto nuo senatvės dar nėra
Prieš vartojant papildus pirmiausia reikėtų įvertinti, ar organizmui trūksta konkrečių vitaminų ar mikroelementų. Nustačius trūkumą arba jaučiant atitinkamus simptomus, papildai gali būti skiriami, tačiau vartoti juos be aiškios priežasties nerekomenduojama. Per didelis kiekis taip pat gali pakenkti, o pinigai tokiu atveju gali būti išleidžiami be naudos.
Mokslas šioje srityje aktyviai vystosi: tiriamos RNR technologijos, senstančių ląstelių šalinimo būdai ir kitos kryptys. Daug biotechnologijų įmonių kuria ilgaamžiškumo terapijas, o šimtai įmonių dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.
Taip pat svarstoma apie technologijas, kurios ateityje galėtų fizinius ir pažintinius žmogaus rodiklius priartinti prie gerokai jaunesnio asmens lygio. Tačiau M. Tomkuvienė pabrėžė, kad šiuo metu nėra nė vieno patvirtinto vaisto nuo senatvės, todėl dar neįmanoma pasakyti, kada ir kaip tokios priemonės galėtų būti taikomos.
Kalorijų ribojimas gali būti naudingas, bet ne visiems
Kai kuriuose tyrimuose kalorijų mažinimas siejamas su lėtesniu ląstelių senėjimu. Tokiu atveju biologinis amžius neatsukamas atgal, tačiau gali didėti lėčiau nei žmonių, kurie vartoja įprastą, visavertį kalorijų kiekį.
Vis dėlto šių tyrimų rezultatai išlieka prieštaringi, todėl negalima teigti, kad kalorijų ribojimas veikia visais atvejais. Panašiai vertinami ir bandymai kontroliuoti termoreguliaciją būnant vėsesnėje aplinkoje – jų nauda taip pat nėra galutinai įrodyta.
M. Tomkuvienė įspėjo nepersistengti ribojant maistą, kad tai nesibaigtų anoreksija ar organizmo išsekimu. Atsargiai reikėtų vertinti ir protarpinį badavimą: tai, kas gali tikti antsvorio turinčiam 60 metų vyrui, nebūtinai tiks aktyviai 30-metei moteriai. Badavimas ištisomis paromis tinka tik nedaugeliui.
Prieš keičiant mitybą ar imantis radikalių gyvenimo būdo pokyčių specialistė patarė pasitarti su šeimos gydytoju ar kitu specialistu, kad pasirinkta priemonė neatneštų daugiau žalos nei naudos.
Lėtinis stresas gali paspartinti ligų atsiradimą
Rūkymas ir alkoholio vartojimas, pasak specialisčių, senėjimą skatina vienareikšmiškai. Rekomenduojama šių įpročių atsisakyti, o jei to padaryti nepavyksta – bent riboti alkoholio kiekį. Vis dėlto geriausia būtų visiškai atsisakyti ir alkoholio, ir rūkymo.
Abi mokslininkės ypatingą dėmesį skyrė psichologinei sveikatai. M. Tomkuvienė teigė, kad lėtinis stresas spartina biologinį senėjimą, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei smegenis ir gali pagreitinti lėtinių ligų pasireiškimą. Ryšį tarp psichologinės ir fizinės sveikatos patvirtina šimtai mokslinių darbų.
J. Kilaitė priminė, kad egzistuoja ne tik biologinis, bet ir psichologinis amžius. 80 metų aktyvi moteris gali jaustis esanti 30-ies ir džiaugtis gyvenimu, o 40 metų žmogus, patiriantis nuolatinį stresą ir nepasitenkinimą, viduje gali jaustis gerokai vyresnis. Tai taip pat gali turėti įtakos senėjimo procesui.
Nors senėjimas daugeliui kelia baimę, mokslininkės ragina nesivaikyti stebuklingų receptų. Geriausia kuo anksčiau pradėti rūpintis savo kūnu ir protu – pagrindiniai sveiko gyvenimo principai jau yra žinomi.