Vyriausybei kitų metų valstybės biudžete gynybai numačius skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba maždaug 4,8 mlrd. eurų, opozicijos politikai abejoja, ar šios lėšos leis įgyvendinti visus suplanuotus kariuomenės pajėgumus. Valdantieji savo ruožtu pabrėžia, kad vertinant finansavimą būtina atsižvelgti ne tik į bendrą sumą, bet ir į konkrečius valstybės įsipareigojimus bei jų vykdymą.
Eltos kalbinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai bei buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nemano, kad šiemet panaudoti beveik 44 proc. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų asignavimų savaime rodo rimtas problemas. Tačiau jie atkreipia dėmesį į vėluojančius gynybos pirkimus, efektyvesnio lėšų naudojimo poreikį ir didesnės parlamentinės kontrolės svarbą.
Finansavimo dydis – dar ne viskas
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas ir Seimo NSGK narys Vytautas Sinica mano, kad kitąmet numatytų lėšų nepakaks suplanuotai kariuomenės plėtrai. Jo teigimu, dar pernai nustatyta gynybos finansavimo didinimo kryptis buvo kompromisinė ir jau tuomet neatitiko visų realių valstybės gynybos poreikių.
V. Sinica nurodė, kad papildomų pinigų reikės ne tik Lietuvos kariuomenės divizijai kurti, bet ir oro gynybai stiprinti bei galimam perėjimui prie visuotinio šaukimo.
Parlamentaras taip pat teigė nematantis objektyvių priežasčių mažinti gynybai skiriamą finansavimą, palyginti su praėjusiais metais. Jo vertinimu, nors didesnės išlaidos gali apsunkinti kasdienį gyvenimą, karo padariniai būtų dar skaudesni, todėl reikėtų išlaikyti pernykštį finansavimo lygį.
A. Anušauskas nesiryžo pasakyti, ar 5 proc. BVP kitąmet tikrai užteks visiems šalies gynybos poreikiams. Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiausia – lėšas panaudoti tikslingai. Pasak buvusio ministro, KAM turi aktyviai reaguoti į pokyčius ginkluotės rinkoje ir naujų technologijų atsiradimą.
Kaip vieną tokio poreikio pavyzdžių A. Anušauskas įvardijo prieš ketverius metus užsakytus kovinius bepiločius orlaivius „Switchblade“. Per tą laiką Lietuvos gamintojai, jo teigimu, sukūrė panašų, o kai kuriomis techninėmis savybėmis ir pranašesnį produktą, tačiau KAM jo neįsigijo, nors tokia galimybė buvo.
Buvęs ministras pabrėžė, kad tais atvejais, kai pradėtas pirkimas nevykdomas dėl įvairių priežasčių, būtina įvertinti, kaip lėšas būtų galima panaudoti efektyviau.
Reikia vertinti ne vien procentą nuo BVP
Seimo NSGK narys T. Martinaitis teigė, kad anksčiau minėtas maždaug 5,5 proc. BVP gynybos finansavimo poreikis grindžiamas Valstybės kontrolės vertinimais. Jo teigimu, institucija, atsižvelgdama į jau prisiimtus valstybės įsipareigojimus, prognozuoja, kad šiuo metu reikėtų apie 5,44 proc. BVP.
Tačiau parlamentaras atkreipė dėmesį, kad dalis gynybos pirkimų stringa, todėl numatyti mokėjimai gali būti nukeliami į vėlesnius metus.
T. Martinaičio vertinimu, analizuojant gynybos finansavimą reikia vertinti konkrečius įsipareigojimus, sutartis ir bendrojo vidaus produkto dydį, o ne tik bendrą procentą nuo BVP.
44 proc. panaudotų lėšų politikų nestebina
Premjerui Mindaugui Sinkevičiui paskelbus, kad šiemet panaudota beveik 44 proc. KAM skirtų asignavimų, politikai sutiko, jog vien šis skaičius neleidžia spręsti apie ministerijos darbo rezultatus. Lėšų panaudojimo tempą lemia gynybos pirkimų specifika, padėtis tarptautinėje rinkoje ir sutartyse numatyti atsiskaitymo terminai.
V. Sinica pažymėjo, kad dalis pinigų gali būti neišleista dėl tuo metu susiklosčiusios padėties pasaulinėje ginkluotės rinkoje. Jei reikiamos įrangos konkrečiu metu įsigyti neįmanoma, parlamentaro teigimu, racionaliau palaukti tinkamos progos, nei kiekvienais biudžetiniais metais išleisti visą skirtą sumą ne pačiu efektyviausiu būdu.
A. Anušauskas taip pat nurodė, kad didelė dalis mokėjimų už gynybos pirkimus atliekama metų pabaigoje, o kai kuriais atvejais – kitų metų pradžioje, priklausomai nuo įrangos pristatymo. Todėl netolygus asignavimų naudojimas ketvirčiais nėra neįprastas.
Vis dėlto buvęs ministras pažymėjo, kad anksčiau lėšos būdavo panaudojamos tolygiau. Jo teigimu, norint įvertinti dabartinę padėtį, reikėtų išnagrinėti konkrečius pirkimus ir išsiaiškinti, kurie jų galėjo būti atidėti.
T. Martinaitis taip pat sakė, kad 44 proc. rodiklis savaime nėra išskirtinis – palyginti su 2020 ir 2021 metais, jis netgi geresnis. Parlamentaras priminė, kad šiemet dar gali būti atliktas reikšmingas mokėjimas už Lietuvos kariuomenei perkamus tankus.
Jo teigimu, didžioji dalis pirkimų ir paslaugų atsiskaitymų paprastai tenka paskutiniam metų ketvirčiui. Procesus taip pat gali pailginti tarptautinių pirkimų procedūros ir Europos Sąjungos reikalavimai.
NSGK ketina aiškintis, kas stabdo pirkimus
Nors politikai nemano, kad vien pagal panaudotų asignavimų dalį reikėtų kritikuoti KAM, jie sutaria, jog vėluojančių pirkimų priežastys turi būti išsamiau nagrinėjamos Seimo NSGK.
T. Martinaitis teigė, kad komitetas prie šio klausimo gali grįžti spalį. Tuomet būtų vertinama, kokios kliūtys trukdo laiku įgyvendinti suplanuotus gynybos pirkimus, ir svarstoma, ar kai kuriuos procesus būtų galima pakeisti įstatymų iniciatyvomis, mažinant biurokratiją bei pasikartojančias procedūras.
Parlamentaras taip pat nurodė, kad komitetas reguliariai vykdo krašto apsaugos sistemos asignavimų parlamentinę kontrolę ir stebi Lietuvos kariuomenės divizijos vystymą, kad iki 2030 metų būtų užtikrintas jos pasirengimas.
V. Sinica taip pat neabejojo, kad asignavimų panaudojimas bus svarstomas NSGK. Jo manymu, šį klausimą gali inicijuoti tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai.
ELTA primena, kad Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte gynybai numatė 5 proc. BVP, arba apie 4,8 mlrd. eurų. Šiemet gynybos finansavimas siekia apie 5,38 proc. BVP.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad KAM apskaičiuotas metinis gynybos finansavimo poreikis sudaro apie 5,5 proc. BVP, todėl kitąmet numatytų lėšų gali neužtekti visiems suplanuotiems įsipareigojimams įgyvendinti.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius, kalbėdamas apie krašto apsaugos sistemos finansavimą, atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet panaudota beveik 44 proc. ministerijai skirtų asignavimų.