Lapkričio pabaigoje sukaks 17 metų nuo vienos garsiausių ir profesionaliausiai suplanuotų užsakomųjų žmogžudysčių Lietuvoje.
Tuomet vienintelė snaiperio paleista kulka mirtinai sužeidė 32 metų Lietuvos bokso federacijos vadovą Remigijų Daškevičių, kriminaliniame pasaulyje vadintą Daške. Kaune išgarsėjęs vyras buvo laikomas viena ryškiausių to meto sporto ir nusikalstamo pasaulio asmenybių.
Iki šiol neatsakyta, kas slypėjo už šio nusikaltimo: eilinis kriminalinių grupuočių susidorojimas ar specialiųjų tarnybų suplanuota žmogžudystė. Nepriklausomos Lietuvos pradžioje kriminaliniame pasaulyje, o vėliau ir legaliame versle bei sporte iškilusio kauniečio žūties aplinkybės liko neaiškios.
Apie Kauno Daškinių lyderio nužudymą tuo metu daug rašė kriminalinis laikraštis „Akistata“. Remiantis jo archyvais, pateikiamos svarbiausios šio nusikaltimo detalės.
Šūvis iš maždaug 50 metrų
R. Daškevičius buvo nužudytas Vilniuje. Anksčiau už turto prievartavimą teistas vyras tuo metu buvo 33 metų. Jo gyvybę nutraukė samdomo žudiko paleista viena kulka.
Ekspertai nustatė, kad šūvis pataikė į širdį, perėjo kiaurai per kūną, prasiskverbė pro stiklą į piceriją ir ten smarkiai deformavosi.
Manoma, kad į R. Daškevičių šauta iš maždaug 50 metrų atstumo, iš priešais esančio namo antrojo aukšto. Iš pradžių pareigūnai negalėjo tiksliai nustatyti šaulio pozicijos, nes nebuvo aišku, į kurią pusę tuo metu buvo atsisukęs kaunietis.
Kadangi paleistas tik vienas šūvis, o taikytasi į širdį, žudikas greičiausiai buvo įsitikinęs, kad kulka bus mirtina. Pareigūnai spėjo, jog naudotas snaiperinis šautuvas su duslintuvu, nes naktį šūvio niekas neišgirdo.
Tyrėjai neabejojo, kad tai buvo užsakomoji žmogžudystė. Vilniaus apygardos prokurorai tuomet pabrėžė, kad toks nusikaltimas Lietuvoje neturėjo analogų: ankstesni nusikaltimai, taip pat ir užsakyti nužudymai, buvo vykdomi sprogdinant, naudojant pistoletus arba automatus.
Tuometinis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius teigė, kad toks būdas nėra būdingas lietuviams ir kad bent jau žmogžudystės vykdytojo reikėtų ieškoti Rusijoje. Jo teigimu, ten gerai pasirengę snaiperiai vykdydavo užsakomuosius nužudymus, kai taikiniu tapdavo gerai saugomas arba sunkiai pasiekiamas žmogus.
Tyrimas vyko, tačiau atsakymų nebuvo
Daškės istorija rodė, kad nuo snaiperio kulkos jo negalėjo apsaugoti nei ginkluoti „torpedos“, nei aplinką stebėję asmens sargybiniai, nei įtakingas vardas kriminaliniame pasaulyje.
Nors byla buvo tiriama intensyviai, apčiuopiamų rezultatų ilgą laiką nebuvo. Po kelerių metų pasiteiravus apie vadinamąją tamsiausią pastarojo dešimtmečio bylą, neįvardyti Vilniaus prokurorai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas tebėra vykdomas, analizuojamos įvairios nužudymo versijos.
Pareigūnai atsisakė atskleisti tyrimo aplinkybes, procesinių veiksmų detales ar viešai vertinti galimas versijas, nes tai galėtų pakenkti tyrimo sėkmei. Jie taip pat teigė nenorintys komentuoti įvairių žinių ir kalbų.
Daškė laikytas vienu įtakingiausių
Šiandien buvę Kauno kriminalinio pasaulio autoritetai išblaškyti: Henrikas Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir Arikas Pastuškovas atsidūrė už grotų. Kiti senosios kartos veikėjai, kaip ir Jonas Bielskis, pradėjo bendradarbiauti su Policijos departamentu, liudyti prieš buvusius bendražygius ir pasitraukė į pogrindį.
R. Daškevičius, Ramūnas Kuzminas-Ramaškė, Rimantas Ganusauskas-Mongolas, Kęstutis Jurša ir Algirdas Žemaitis-Kukas buvo nužudyti per tarpusavio kovas dėl įtakos ir garbės. R. Daškevičius buvo laikomas viena charizmatiškiausių senosios Kauno mafijos figūrų.
Per Daškės laidotuves Petrašiūnų kapinėse iš įkalinimo įstaigos neseniai sugrįžęs H. Daktaras Vilniuje buvo apklausiamas prokurorų. Juos domino jo ryšiai su Daškinių lyderiu ir paties nužudymo aplinkybės.
H. Daktaras tuomet pareigūnams aiškino, kad jo buvimo laisvėje metu R. Daškevičius kalėjo, o kai Daškė buvo paleistas, netrukus įkalintas buvo jis pats. Todėl, anot H. Daktaro, jie nebuvo pažįstami ir niekada neturėjo bendrų verslo reikalų.
Vis dėlto dalis surinktų duomenų leidžia manyti, kad tam tikru metu šie du vyrai ir jų aplinkos Kaune aršiai varžėsi dėl vietos kriminaliniame miesto gyvenime.
Kauno apygardos prokuratūros veteranas, gerai išmanęs laikinosios sostinės kriminalinio pasaulio specifiką, teigė, kad Daktarų ir Daškinių grupuotės buvo priskiriamos itin aukštam nusikaltėlių sluoksniui. Jo vertinimu, tai buvo gerokai aukštesnis organizuoto nusikalstamumo lygis.