Artėjant lapkričio 10-ajai, vairuotojams metas įvertinti, ar praėjusiais sezonais naudotos žieminės padangos dar tinkamos važiuoti. Taupymas bandant dar vienus metus eksploatuoti susidėvėjusį komplektą gali atsieiti gerokai brangiau nei naujos padangos.
„Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius atkreipia dėmesį, kad net nedidelis sukibimo skirtumas kritinėje situacijoje gali lemti, ar vairuotojui pavyks išvengti susidūrimo. Ypač tai aktualu staigiai stabdant ar manevruojant slidžiame kelyje.
„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, pernai užregistruota beveik 160 su pažeistomis padangomis susijusių draudimo įvykių. Kasko draudimą turintiems klientams išmokėta beveik 77 tūkst. eurų. Dažniausiai žala neviršijo 1000 eurų, tačiau kai kuriais atvejais išmokos siekė 4200–4400 eurų.
Padangų pažeidimų daugiausia fiksuojama balandį ir spalį, kai oro sąlygos būna nepastoviausios. Todėl iš pirmo žvilgsnio nedidelis padangos defektas gali baigtis brangiu remontu ir nemenka našta šeimos biudžetui.
Vien protektoriaus gylio patikros neužtenka
Lietuvoje nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais draudžiama važiuoti vasarinėmis padangomis. Žiemą naudojamų padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai. Vis dėlto vien šio reikalavimo atitikimas dar nereiškia, kad padangos bus tinkamos visam sezonui.
Dėvintis protektoriui, mažėja sukibimas su šlapiu ir apsnigtu keliu, didėja slydimo tikimybė, o stabdymo kelias ilgėja. Saugumui įtakos turi ir padangų amžius: laikui bėgant guma praranda elastingumą. Riziką taip pat didina netolygus nusidėvėjimas, dėl kurio padangos gali būti lengviau praduriamos ar prakertamos.
Ekspertas rekomenduoja apžiūrėti ne tik protektorių, bet ir visą padangos būklę – patikrinti, ar nėra įtrūkimų, kitų pažeidimų ir netolygaus nusidėvėjimo. Ypač atidūs turėtų būti tie, kurie žiemą dažnai važiuoja užmiesčio keliais, kur sąlygos gali būti slidesnės ir sudėtingesnės.
Padangų būklė gali paveikti ir draudimo išmoką
Netinkamos padangos tam tikromis aplinkybėmis gali turėti reikšmės ne tik saugumui, bet ir žalos atlyginimui. Jei po eismo įvykio nustatoma, kad avarijai įtakos turėjo techninių reikalavimų neatitinkančios padangos, vairuotojui gali tekti padengti nuostolius.
Privalomojo vairuotojų draudimo atveju bendrovė žalą nukentėjusiajam atlygina, tačiau tam tikrais atvejais gali pareikalauti, kad avarijos kaltininkas grąžintų išmokėtą sumą. Kasko draudimo atveju taip pat vertinamos konkrečios eismo įvykio aplinkybės ir sutartyje nustatytos sąlygos.
L. Garbenčius pabrėžia, kad galiojantis draudimas neatleidžia nuo pareigos rūpintis automobilio technine būkle. Jei nustatoma, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama su susidėvėjusiomis padangomis, aiškinamasi, ar būtent tai turėjo įtakos avarijai. Kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau kai kuriais atvejais dalį nuostolių vairuotojui gali tekti padengti pačiam.
Ką būtina patikrinti prieš lapkričio 10-ąją?
Pasirengimo žiemai nereikėtų palikti paskutinėms dienoms, ypač jei ketinama montuoti jau ne vieną sezoną naudotą padangų komplektą.
- Reikėtų keliose vietose išmatuoti visų padangų protektoriaus gylį ir įsitikinti, kad jis atitinka žiemos sezonui nustatytus reikalavimus.
- Būtina apžiūrėti padangų šonus ir patikrinti, ar nėra įtrūkimų, iškilimų bei kitų matomų pažeidimų.
- Netolygus nusidėvėjimas gali rodyti netinkamą ratų suvedimą arba automobilio pakabos gedimus.
- Verta įvertinti padangų amžių, pagaminimo datą ir laikymo sąlygas, nes laikui bėgant gali pasikeisti net mažai naudotų padangų savybės.
Lapkričio 10-oji yra galutinis terminas, nuo kurio pradedami taikyti reikalavimai dėl žieminių padangų, tačiau jų būklę reikėtų patikrinti dar prieš montuojant. Laiku pastebėtas nusidėvėjimas gali padėti išvengti pavojingų situacijų ir papildomų išlaidų.
Už reikalavimų neatitinkančių padangų naudojimą vairuotojams gresia nuo 50 iki 100 eurų bauda. Pats padangų keitimas, priklausomai nuo autoserviso ir ratlankių dydžio, gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki daugiau nei šimto eurų.