Latvija per derybas dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto ketina ir toliau siekti papildomų 7 mlrd. eurų, skirtų Bendrijos rytiniam flangui stiprinti. Tai ketvirtadienį, į Briuselyje vykstantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą atvykęs, žurnalistams pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Premjeras pabrėžė, kad Latvija savo reikalavimo neatsisakys. Jo teigimu, jei Europa tikisi, kad šalis saugos savo sieną, kuri kartu yra ir ES išorės siena, ilgalaikis šios užduoties finansavimas skolintomis lėšomis nėra įmanomas.
A. Kulbergas mano, kad toks prašymas yra pagrįstas ir realistiškas. Jis aiškino, jog Europos saugumas priklauso ir nuo Latvijos sienos stiprumo: jei ši siena silpna, silpnesnė tampa visa Europa.
Anksčiau, kalbėdamas Latvijos parlamento komisijoje, premjeras nurodė, kad papildomo finansavimo poreikį lemia Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikis ES rytinio flango valstybių ekonomikoms.
Jis rėmėsi Europos Komisijos (EK) vertinimais. Remiantis jais, prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse narėse infliacija dėl geopolitinės grėsmės buvo 3,7 procentinio punkto didesnė už ES vidurkį. Be to, 2022–2023 m. vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiose šalyse buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei visai ES prognozuota anksčiau.
A. Kulbergo skaičiavimu, per septynerius metus dėl šio poveikio Latvija patyrė apie 7,43 mlrd. eurų ekonominių nuostolių. Todėl šalis prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomos paramos. Iš viso ES rytinio flango valstybės siekia 54 mlrd. eurų.
Latvijos pozicijai, pasak premjero, pritaria Lietuva ir Estija. Palaikymą taip pat išreiškė Suomija, Lenkija bei Rumunija.
Baltijos šalių iniciatyva į Europos Vadovų Tarybos išvadas jau įtraukta nuostata, kuria pripažįstama ypatinga rytinio flango padėtis.
Pasak A. Kulbergo, papildomos lėšos Latvijai padėtų finansuoti svarbiausius poreikius, tarp jų – žemės ūkio sektorių ir kariniu požiūriu strategiškai reikšmingą projektą „Rail Baltica“.
Vis dėlto premjeras pripažino, kad susitarti dėl kito ES daugiamečio biudžeto bus sudėtinga. Jo teigimu, šiuo metu siūlomas biudžeto dydis netenkina kelių valstybių, kurios į ES biudžetą įmoka daugiau lėšų.
Bendro susitarimo tikimasi šių metų gruodį, o kitas derybų etapas turėtų vykti spalį.
Europos Komisija pasiūlė 2028–2034 m. laikotarpiui maždaug 1,76 trln. eurų biudžetą, apskaičiuotą 2025 m. kainomis ir įvertinus infliaciją.
Šis dokumentas oficialiai vadinamas daugiamete finansine programa. Kad jis būtų patvirtintas, būtinas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.
Dabartinį EK pasiūlymą atmeta ir fiskalinio taupumo besilaikančių valstybių grupė, dažnai vadinama taupiosiomis ES narėmis. Šios šalys mano, kad siūlomas daugiamečio biudžeto dydis yra nepriimtinas.