Lietuvos Vyriausybė nesiryžta papildomai apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo koncerno „Orlen“, nes baiminasi galimo konflikto su Lenkija. Nors prasidėjus karui Irane naftos perdirbimo maržos smarkiai išaugo, didesnio mokesčio Lietuvoje kol kas įvesti neplanuojama.
Praėjusią savaitę Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas per Vyriausybės valandą finansų ministro Taurimo Valio klausė, kodėl Lietuva neseka Lenkijos pavyzdžiu ir „Orlen“ netaiko vadinamojo „pagautės“ mokesčio. Toks mokestis leistų valstybei surinkti daugiau pajamų iš netikėtai išaugusio bendrovės pelno, kurį šiuo atveju lėmė dėl karo Irane padidėjusios naftos perdirbimo maržos.
S. Gentvilas priminė, kad finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas dar pavasarį palankiai vertino galimybę apmokestinti energetikos įmonių viršpelnius. Anot parlamentaro, anksčiau tokio sprendimo buvo vengiama todėl, kad Lenkija savo įmonėms panašaus mokesčio netaikė, tačiau prieš dvi savaites Lenkijos prezidentas pasirašė atitinkamą įstatymo projektą.
T. Valys teigė, kad viršpelnio mokesčio modelis buvo išsamiai išanalizuotas. Jo vertinimu, toks sprendimas galėtų atnešti nuo 0 iki 46 milijonų eurų papildomų pajamų, tačiau įgyvendinimas užtruktų iki šešių mėnesių ir sukeltų daug su tarptautiniais santykiais susijusių rizikų.
Lietuva nenori įsivelti į konfliktą su Lenkija
Finansų ministro pozicija leidžia suprasti, kad Vyriausybė dėl kelių dešimčių milijonų eurų papildomų pajamų į biudžetą kol kas nesiryžta aštrinti santykių su Lenkija. Tuo metu pati Lenkija, panaudojusi papildomai apmokestintą „Orlen“ pelną, sumažino degalų kainą. Tuo džiaugiasi ne tik lenkai, bet ir prie Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra savo ruožtu pasigenda tikslesnių skaičiavimų, kiek Lietuva galėtų surinkti iš „Orlen Lietuva“, jei būtų įvestas papildomas mokestis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius „Žinių radijui“ sakė, kad svarbu vertinti platesnį geopolitinį kontekstą, tačiau bet kuris finansinis sprendimas turėtų būti pagrįstas kaštų ir naudos analize. Pasak jo, kol kas nėra pateikta išsamių duomenų, kiek mokesčių būtų galima surinkti ir kokių neigiamų padarinių toks sprendimas galėtų turėti. Atlikus tokią analizę, ją būtų galima svarstyti.
„Orlen“ pelnas gali išaugti daugiau nei dešimt kartų
Įprastai „Orlen Lietuva“ finansines ataskaitas skelbdavo kas tris mėnesius. Energetikos ekspertų teigimu, šiemet bendrovė to daryti vengia, tačiau prognozių apie visos „Orlen“ grupės rezultatus netrūksta.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius nurodė, kad praėjusiais metais, iš zlotų perskaičiavus į eurus, „Orlen“ grupės pelnas siekė 625 milijonus eurų. Šiemet prognozuojamas 6,7 milijardo eurų pelnas – tai reikštų, kad jis išaugtų 11 kartų.
Anot M. Nagevičiaus, Lenkijos Vyriausybė nusprendė šį viršpelnį apmokestinti 60 procentų tarifu, surinkti papildomų pajamų į biudžetą ir atitinkamai sumažinti akcizą.
Lietuva dėl to atsiduria nepatogioje padėtyje. Ji negali tiesiog pasinaudoti Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizo, nes Vyriausybė baiminasi pabloginti santykius su Lenkija.
„Bet koks variantas, susijęs su degalais, yra blogas“, – Lietuvos situaciją apibūdino M. Nagevičius.
Opozicijos parlamentarai tokią Vyriausybės poziciją kritikuoja ir teigia, kad Lietuva neturėtų bijoti papildomai apmokestinti „Orlen“.