JAV derybininkai jau maždaug pusantrų metų mėgina įtikinti Ukrainą priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąlygas, tačiau šalis nepasidavė dėl Europos paramos, pareiškė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Apie tai skelbia „Ukrainska Pravda“.
K. Kallas teigimu, būtent Europos parama buvo pagrindinė priežastis, leidusi Ukrainai nepriimti Maskvos keliamų sąlygų. Ji sakė, kad JAV atstovai beveik dvejus metus, o dabartiniu laikotarpiu – jau pusantrų metų, siekia priversti Ukrainą pasiduoti.
K. Kallas ragina Europą derybose kelti maksimalius reikalavimus
ES diplomatijos vadovė pabrėžė, kad Europa privalo ir toliau remti Ukrainą. Ji taip pat nurodė, kad 2026 m. vasarį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pateikė maksimalistinį planą dėl Europos dalyvavimo taikos derybose.
K. Kallas aiškino, kad jei Rusija į derybas ateina su maksimaliais reikalavimais, Europa taip pat turi pateikti savus, kad procesas būtų subalansuotas.
Jos vertinimu, Maskva siekia sankcijų panaikinimo. Kadangi sprendimai dėl sankcijų priklauso Europai, ji, K. Kallas įsitikinimu, privalo dalyvauti prie derybų stalo.
ES diplomatijos vadovė taip pat pabrėžė, kad Europa turi aiškiai įvardyti, ko reikalauja iš Rusijos. Pasak jos, taika negali būti vien formali karo pabaiga – ji turi būti tvirta ir teisinga.
M. Rubio: D. Trumpą piktina kaltinimai dėl tyčinės žalos Ukrainai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad prezidentą Donaldą Trumpą erzina teiginiai, esą jis sąmoningai kenkia Ukrainai. Tarp tokių kaltinimų minimi ir pareiškimai, kad prezidentas nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija.
Indijoje viešėjęs M. Rubio teigė, kad D. Trumpas piktinasi kaltinimais, neatitinkančiais tikrovės. Pasak sekretoriaus, prezidentas ne kartą yra sakęs, jog neįsakė nutraukti dalijimosi žvalgybos duomenimis.
M. Rubio pridūrė, kad D. Trumpą labiausiai žeidžia užuominos apie esą tyčinį siekį pakenkti Ukrainai. JAV valstybės sekretoriaus teigimu, tokie kaltinimai yra neteisingi.
ELTA primena, kad šią savaitę D. Trumpas gynė savo požiūrį į karą Ukrainoje ir aiškino nenorintis atstumti Rusijos nuo derybų stalo, nes siekia tarpininkauti sudarant taiką.
Kartu JAV prezidentas kaltino Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį nenoru užbaigti karą. Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas jį kritikavo ne kartą. Kalbėdamas apie Ukrainai skirtą finansinę paramą iš Europos ir buvusio JAV prezidento Joe Bideno, D. Trumpas rašė, kad V. Zelenskis nenori užbaigti karo ir tikriausiai niekada to nenorėjo.
D. Trumpas taip pat kritikuoja Ukrainos smūgius Rusijos dyzelino gamybos įmonėms ir teigia, kad Ukraina sukėlė pasaulinį dyzelino trūkumą. Jo kritikai mano, kad tokiais pareiškimais prezidentas bando nukreipti dėmesį nuo karo Irane padarinių.
JAV vadovas gyrė Rusiją už tai, kad ši mažomis kainomis eksportuoja milijonus barelių dyzelino. Maždaug prieš pusantros savaitės D. Trumpas netikėtai paskelbė, jog Rusija tieks šimtus tūkstančių tonų dyzelino Jungtinėms Valstijoms ir pasaulio rinkoms.
Vašingtonas laikinai sustabdė sankcijų rusiškiems degalams taikymą, o Maskva iš dalies atšaukė dyzelino eksporto draudimą. Vėliau pasirodė pranešimų apie pirmąsias siuntas, tačiau jų apimtis kol kas nėra aiški.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad kitą mėnesį yra pasirengęs Kinijoje susitikti su V. Putinu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Jo teigimu, pagrindinė tokio susitikimo tema būtų branduolinis nusiginklavimas, tačiau jame galėtų būti kalbama ir apie karą Ukrainoje.
Viršūnių susitikimas, kuriame nedalyvautų Ukrainos prezidentas, būtų beprecedentis ir sukeltų didelį nerimą Europos sostinėse bei kitur. Reaguodamas į anksčiau V. Putino iškeltą tokio susitikimo idėją, apie tai rašė JAV laikraštis „The Wall Street Journal“.