Daugeliui atrodo, kad Europos Komisijos sprendimai priimami toli nuo paprastų žmonių, tačiau Europos Sąjungos piliečiai turi galimybę tiesiogiai prisidėti prie diskusijų ir teisėkūros. Vienas iš būdų tai padaryti – Europos piliečių iniciatyva.
Apie šią priemonę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Europos piliečių iniciatyvos ambasadorė Lietuvoje, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos vadovė dr. Eglė Celiešienė.
Pasak jos, tikslių tyrimų, kiek Lietuvos gyventojų žino apie galimybę teikti pasiūlymus Europos Komisijai, nėra. Vis dėlto įvairiuose renginiuose pastebima, kad susidomėjimas auga. Tai ypač išryškėjo šiemet pavasarį LITEXPO vykusioje Knygų mugėje, kurioje daug jaunų žmonių domėjosi iniciatyva, dalijosi patirtimi ir siūlė idėjas.
Demokratiškumo ugdymo kolegijos ir Europos piliečių iniciatyvos ambasadorių tikslas – kad apie šią galimybę žinotų kuo daugiau žmonių ir kad jie ne tik susipažintų su iniciatyva, bet ir joje dalyvautų.
Idėjomis galima dalytis be kalbos barjero
Europos piliečių iniciatyva – tai tarpvalstybinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė. Ji suteikia galimybę pateikti idėją ar pasiūlymą, kurį piliečiai norėtų matyti Europos Komisijos darbotvarkėje.
Iniciatyvos interneto svetainėje veikia forumas. Jame galima ieškoti bendraminčių, užduoti klausimus ekspertams ir gauti papildomos informacijos. Prisijungti prie forumo gali kiekvienas Europos Sąjungos pilietis.
Platforma automatiškai verčiama į visas Europos Sąjungos kalbas. Todėl klausimą galima pateikti lietuviškai ir lietuviškai sulaukti atsakymo, net jei kiti diskusijos dalyviai bendrauja savo gimtosiomis kalbomis.
Norint, kad pasiūlymas pasiektų Europos Komisiją, pirmiausia reikia suformuluoti idėją, priklausančią Komisijos kompetencijai. Informacija apie šias sritis pateikiama Europos piliečių iniciatyvos svetainėje.
Iniciatyvą turi užregistruoti mažiausiai septyni piliečiai iš septynių skirtingų valstybių. Tai reiškia, kad vien idėjos nepakanka – reikia rasti kitose šalyse gyvenančių bendraminčių ir parodyti, jog pasiūlymas aktualus ne vien Lietuvai.
Užregistravus iniciatyvą, per dvylika mėnesių būtina surinkti jos palaikymą – mažiausiai vieną milijoną Europos Sąjungos piliečių parašų.
Surinkus reikiamą parašų skaičių, klausimas įtraukiamas į Europos Komisijos darbotvarkę. Iniciatyvos rengėjai gali pristatyti savo pasiūlymą, o Komisija per tris mėnesius turi pateikti atsakymą.
Europos Komisijos kompetencijai priklauso įvairios sritys, tarp jų – švietimas, jaunimas, užimtumas, aplinkos apsauga ir žemės ūkis. Tačiau pirmiausia net ir nedidelė iniciatorių grupė turi susitarti, kokio sprendimo siekia ir kodėl jis svarbus.
Galimybė veikti, o ne tik protestuoti
E. Celiešienės teigimu, piliečiams svarbu būti išgirstiems. Tai ypač matyti dabar, kai jauni žmonės įvairiose Europos Sąjungos šalyse protestuoja dėl teisingumo, būsto įsigijimo ir švietimo klausimų.
Europos piliečių iniciatyva leidžia savo idėją pateikti Europos Komisijai ir tiesiogiai ją pristatyti politikams. Tam nebūtina pačiam tapti politiku – galima pasinaudoti jau sukurta dalyvavimo priemone.
Šis procesas ugdo gebėjimą argumentuotai išsakyti nuomonę, išklausyti kitus ir ieškoti bendro sprendimo. Taip pat jis skatina aktyvų pilietiškumą: norint surinkti milijoną parašų, reikia gebėti atkreipti dėmesį į savo idėją socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje ir bendrame informacijos sraute.
Svarbiausia pamoka, pasak E. Celiešienės, yra tai, kad pokyčiui nepakanka vien sėdėti ir piktintis – reikia imtis konkrečių veiksmų.
Iniciatyvos jau turėjo politinį poveikį
Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – iniciatyva dėl geriamojo vandens. Nors Vilniuje geriamojo vandens kokybe didžiuojamasi, tokia situacija buvo ne visose Europos šalyse. Iniciatyva surinko reikiamą parašų skaičių, buvo apsvarstyta Europos Komisijoje, o vėliau patobulinti kai kurie geriamojo vandens kokybę reglamentuojantys teisės aktai.
Lietuva taip pat aktyviai dalyvavo iniciatyvoje dėl gyvūnų auginimo kailiams. Ji sulaukė didelio palaikymo – buvo surinkta pusantro milijono parašų iš aštuoniolikos valstybių, o Lietuvoje ją pasirašė penkiasdešimt tūkstančių žmonių.
2023-iaisiais Seimas priėmė teisės aktus, numatančius, kad nuo kitų metų gyvūnų auginti kailiams nebebus galima. Nors šis sprendimas nebuvo tiesioginė Europos piliečių iniciatyvos pasekmė, jis rodo, kad politikai atkreipia dėmesį, kai piliečiai argumentuotai iškelia jiems svarbius klausimus.
Norintiems tapti aktyvesniais Europos piliečiais E. Celiešienė pirmiausia pataria apsilankyti Europos piliečių iniciatyvos svetainėje, užsiregistruoti ir, prireikus, pasidomėti, kaip tai padaryti. Tai gali padėti stiprinti skaitmeninio pilietiškumo gebėjimus.
Vėliau verta susipažinti su jau pateiktomis iniciatyvomis, išsirinkti aktualią ir ją pasirašyti. Net toks žingsnis, pasak jos, prisideda prie geresnės Europos kūrimo ir bendros gerovės.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.