Seimo Aplinkos apsaugos komitetui toliau nagrinėjant Miškų įstatymo pataisas, miškų savininkai ir medienos pramonės atstovai ragina supaprastinti nedidelio poveikio kirtimų tvarką bei aiškiai numatyti kompensacijas už naujus veiklos apribojimus. Aplinkosaugininkai, priešingai, pabrėžia prastėjančią miškų būklę ir siekia griežtesnės apsaugos.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis teigė, kad papildomi ribojimai jau taikomi pusei šalies miškų. Pasak jo, skirtingi režimai persidengia: miškams taikomos saugomų teritorijų, „Natura 2000“, specialiosios žemės naudojimo apsaugos taisyklės, o pastaraisiais metais kirtimų norma dar sumažinta 10 proc.
A. Gaižutis tikisi, kad įstatyme bus nustatyta aiški kompensavimo sistema. Jo teigimu, nustačius naują ribojimą turėtų būti sąžiningai apskaičiuojami ir atlyginami realūs savininko patirti nuostoliai.
Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas siūlė mažinti administracinę naštą ir daugiau atsakomybės suteikti miškų savininkams bei valdytojams. Jis mano, kad leidimų sistema turėtų būti orientuota į didžiausią poveikį miškui darančius darbus, o leidimų būtų galima atsisakyti ugdomiesiems, sanitariniams ir daliai kitų nedidelio intensyvumo kirtimų.
Asociacija taip pat ragina išplėsti rotacinės miškininkystės taikymo kriterijus. R. Imbraso teigimu, pagrindinių kirtimų galimybę turėtų lemti ne tik formalus medyno amžius, bet ir medžių matmenys bei medienos būklė.
Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė tvirtino, kad rotacinė miškininkystė miškų būklę blogina. Jos teigimu, 80–85 proc. miškų šiuo metu leidžiama tokia miškininkystė: iškirstas plotas pakeičiamas jaunuolynu, todėl miškas tampa jaunesnis. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad net nacionaliniuose parkuose esama vietų, kur mažiau nei pusė teritorijos yra miškas, o likusi dalis – jaunuolynas.
Po Nacionalinio miškų susitarimo įstatymo projekte buvo numatyta, kad trečdalis miškų bus rezervatai arba juose nebus vykdomi pagrindiniai kirtimai. Vyriausybės išvadoje siūloma rotacinės miškininkystės mastą sumažinti iki 79 proc., o Aplinkosaugos koalicija siekia, kad ji būtų taikoma ne daugiau kaip 67 proc. visų Lietuvos miškų.
L. Paškevičiūtė mano, kad saugomose teritorijose ir privačiuose miškuose rotacinės miškininkystės palaipsniui turėtų nelikti, o už tokį ribojimą būtų mokamos kompensacijos. Valstybiniuose miškuose, jos teigimu, tokia miškininkystė neturėtų būti galima įsigaliojus pataisoms. Ji pabrėžė, kad įstatymas pirmiausia turi sudaryti sąlygas miškus apsaugoti ir numatyti vietas, kur tai privaloma, kartu paliekant savininkui galimybę pasirinkti išsaugoti mišką.
Aplinkosaugininkė taip pat teigė, kad Lietuvoje daugėja plynų kirtimų. Pasak jos, tai rodo palydoviniai, duomenimis pagrįsti vertinimai. Didėjant plynų kirtimų mastui, brandžius miškus, kuriuose žmogus jaučiasi esantis miške, keičia vos maždaug 50 centimetrų aukščio medeliai.
Anot L. Paškevičiūtės, dėl dabartinio miškų apsaugos lygio visuomenės nepasitenkinimas auga.
Aplinkos viceministras Algirdas Pieniuta BNS sakė, kad ministerija tikisi Miškų įstatymo pataisas priimti dar šią Seimo sesiją. Jo teigimu, ministerija jau atliko tai, ką galėjo, ir surengė susitikimus su visais norėjusiais juose dalyvauti, todėl dabar sprendimas priklauso nuo Seimo narių.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad priėmus pakeitimus medienos pramonės sukuriama vertė galėtų sumažėti apie 2–3 proc., arba 35–53 mln. eurų.
Ministerija siūlo koreguoti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, sparčiau priskirti juos grupėms ir sudaryti galimybę kompensuoti miško savininkams taikomus veiklos ribojimus.
Taip pat numatoma keisti miškų grupių paskirstymą. Draustinių miškai ir privačios saugomos vietovės būtų priskirti pirmajai, labiausiai saugomų miškų, grupei, todėl ateityje jos plotas didėtų.
Už miestų ribų, ne mažesniu kaip vieno kilometro atstumu, esantys trečiosios, apsauginių, ir ketvirtosios, ūkinių, grupių miškai, taip pat kultūrinių draustinių ir rezervatų miškai ar jų dalys būtų priskiriami rekreacinių miškų grupei. Siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalys nebepriklausytų ketvirtajai grupei.
Priėmus pataisas, pirmosios miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų šalies miškų ir sudarytų 56,6 tūkst. hektarų.