„Public First“ atlikta apklausa atskleidė, kokių žmonių požiūris į dirbtinį intelektą yra palankiausias. Kaip skelbia „Politico“, teigiamas vertinimas dažniau būdingas vyresniems ir finansiškai geriau besijaučiantiems žmonėms, o jaunesni respondentai į šią technologiją žvelgia pesimistiškiau.
Apklausos duomenys rodo aiškią sąsają: didėjant amžiui ir stiprėjant finansiniam saugumui, auga ir tikėjimas dirbtinio intelekto teikiama nauda bei jo galimybėmis.
Jauniausi naudotojai į DI žvelgia atsargiausiai
Mažiausiai palankiai dirbtinį intelektą vertina 18–24 metų žmonės. Nors būtent jie šią technologiją naudoja aktyviausiai, kartu labiausiai nerimauja dėl galimo poveikio jų mąstymui ir karjerai.
Daugiau nei trečdalis šios amžiaus grupės atstovų baiminasi, kad dirbtinis intelektas pakenks jų kritinio mąstymo gebėjimams. Lygiai trečdalis mano, kad dėl jo taps sudėtingiau įgyti su karjera susijusių žinių.
Ryškus skirtumas matomas lyginant 18–24 metų jaunuolius su 35–44 metų žmonėmis. Abi grupės technologijas naudoja panašiai intensyviai, tačiau tik 19 proc. jauniausiųjų mano, kad dirbtinis intelektas teigiamai paveiks ir jų pačių galimybes, ir visuomenę. Tarp 35–44 metų respondentų taip manančių yra 28 proc.
Finansinė padėtis taip pat keičia požiūrį
Visose amžiaus grupėse 43 proc. žmonių, kurie teigia esantys labai gerai finansiškai apsidraudę, tikisi, kad dirbtinis intelektas pagerins jų asmeninę padėtį ir prisidės prie visuomenės gerovės.
Tarp finansiškai pažeidžiamiausių respondentų, kurie negali sau leisti būtiniausių dalykų, tokią nuomonę palaiko tik 18 proc. Tuo metu 51 proc. jų mano, kad dirbtinis intelektas pakenks ir jiems patiems, ir visuomenei.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie rezultatai savaime neįrodo, jog finansinis nesaugumas sukelia pesimistinį požiūrį į dirbtinį intelektą. Vis dėlto jauni suaugusieji į darbo rinką žengia neturėdami tokio finansinio ir profesinio stabilumo, kokį turi vyresnės grupės, todėl jų nerimas dėl šios technologijos papildo jau ir taip juntamą neapibrėžtumą.