Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema sunkiai įsisavina gynybai skiriamas lėšas, o projektų įgyvendinimas užtrunka pernelyg ilgai.
Valstybės vadovo vertinimu, institucijoms taip pat trūksta lankstumo mokantis iš Ukrainos patirties ir perimant jos žinias.
Penktadienį naujienų portalui „15min“ paskelbtame interviu G. Nausėda pripažino, kad sistema susiduria su rimtais sunkumais įgyvendinant uždavinį krašto apsaugai skirti 5 proc. ar daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidentas pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė šiuo metu dar nėra panaudojusios nė pusės šiemet gynybai numatytų lėšų.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas sudaro 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
G. Nausėdą ypač neramina laikotarpis nuo projekto sumanymo iki jo įgyvendinimo. Jo teigimu, Lietuva negali sau leisti procesų, trunkančių dvejus ar dvejus su puse metų, nes nedraugiškoms valstybėms nebūtų galima pateisinti tokio delsimo būtinybe ilgiau ruoštis.
Prezidentas mato baimę prisiimti atsakomybę
Pasak šalies vadovo, ne tik kariuomenei sudėtinga greitai ir tiksliai suformuluoti savo poreikius, bet ir institucijoms – juos įgyvendinti.
G. Nausėda taip pat teigė turintis abejonių, ar Lietuvos institucijos iš tiesų nori mokytis iš Ukrainos. Jo vertinimu, procesus gali lėtinti ne vien profesionalumo stoka, bet ir baimė prisiimti riziką, dėl kurios už galimus didelius pažeidimus vėliau būtų galima sulaukti baudžiamosios atsakomybės.
Prezidentas tvirtino, kad siekdami apsisaugoti pareigūnai kartais vengia asmeninės atsakomybės, slepiasi už kolektyvinio sprendimų priėmimo ir taip dar labiau ištęsia procedūras.
Tokio elgesio pavyzdžiu jis pateikė nevykdomą Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendros dronų gamybos.
Iš pradžių G. Nausėda svarstė, kad susitarimo įgyvendinimą galėjo stabdyti Ukrainos nenoras dalytis technologijomis ir išduoti vadinamąsias eksporto licencijas. Tačiau pastaruoju metu prezidentas labiau linkęs manyti, kad kliūtis sudaro Lietuvos institucijų nerangumas pasiūlyti Ukrainai pakankamai rimtas sąlygas.
Anot G. Nausėdos, Lietuvos atstovai Ukrainai pasiūlė įsigyti 14 vienos rūšies dronų ir dar kelis kitos rūšies bepiločius orlaivius. Ukrainos atstovams toks pasiūlymas pasirodė nesuderinamas su bendros gamybos idėja: jei poreikis toks mažas, dronus esą galima tiesiog nupirkti iš Ukrainos, o ne kartu juos gaminti.
Lietuva ir Ukraina šių metų gegužę pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą, numatantį bendrą dronų gamybą ir Ukrainos gynybos ekspertų dislokavimą Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Lietuvoje bepiločiai orlaiviai būtų gaminami pagal iš Ukrainos įsigytą technologiją. Jo teigimu, tai taip pat paskatintų Lietuvos gynybos pramonės plėtrą.