Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nematantis pagrindo nerimauti dėl kitąmet galinčio siekti maždaug 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficito. Pasak jo, tokį rezultatą pirmiausia lemia išaugę gynybos poreikiai, tačiau valstybė nepamiršta ir pensijų didinimo.
Penktadienį naujienų portalui „15min“ duotame interviu valstybės vadovas, paklaustas, ar neįžvelgia pernelyg didelio valstybės išlaidavimo, atsakė, kad kol kas – ne.
G. Nausėdos teigimu, deficitas visiškai susijęs su krašto apsaugai suteiktu prioritetu. Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad kartu svarbu neatsisakyti kitų tikslų, įskaitant pensijų didinimą, ir nepaaukoti visų sričių gynybos finansavimui.
Nors Mastrichto kriterijuose numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, prezidentas įsitikinęs, jog Lietuva Europos Komisijai galės pagrįsti, kodėl ši riba viršijama.
Preliminariai planuojama, kad kitų metų biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos parama sudarys 22,04 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 27,85 mlrd. eurų.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad į gynybai daug lėšų skiriančias, ypač rytiniame Europos flanke esančias, valstybes Europos Komisija žvelgia lanksčiau.
Prezidentas kritiką dėl planuojamo deficito siejo su konservatorių ir liberalų pozicija. Jis priminė, kad tuo metu, kai šios politinės jėgos vadovavo, krašto apsaugai buvo skiriama 3 proc. BVP. Dabar, pasak jo, gynybos finansavimas yra 2 procentiniais punktais didesnis. Todėl iš 3,8 proc. deficito atėmus šią dalį, Vyriausybės deficitas, jei krašto apsaugai būtų skirta tiek pat, kiek Ingridos Šimonytės vadovavimo laikotarpiu, siektų 1,8 procento.
Buvusi premjerė ir liberalų lyderė biudžetą vertino kritiškai
Buvusi premjerė, konservatorė I. Šimonytė, ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad planuojamas kitų metų biudžeto deficitas kelia abejonių dėl valdančiųjų atsakomybės vertinant ilgalaikę valstybės finansų padėtį.
Prezidentas kartu išreiškė pasitenkinimą pensijų augimu. Jo vertinimu, pensijų dydis Lietuvoje artėja prie „civilizuotos Vakarų Europos“ lygio.
G. Nausėda sakė, kad nuo 2019 metų vienas jo tikslų buvo užtikrinti orias pensijas. Jei 2029-aisiais bus galima konstatuoti, kad šis tikslas pasiektas, prezidentas tai laikytų vienu iš darbų, kurį galėtų priskirti ir savo palikimui.
Pensijoms didinti kitų metų valstybės biudžete numatyta 715 mln. eurų. Nuo sausio vidutinė senatvės pensija turėtų didėti maždaug 10,4 proc., o pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, – 10,9 procento.