Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino planai kare prieš Ukrainą apsiriboja Donbaso užėmimu. Jo vertinimu, Maskvos siekiai yra kur kas platesni, o teritoriniai reikalavimai gali būti naudojami kaip būdas vilkinti taikos derybas.
Penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime kalbėdamas su žurnalistais G. Nausėda teigė rimtai abejojantis, kad pagrindinis V. Putino tikslas yra tik Donbasas. Pasak prezidento, vis daugiau analitikų ir politikų pritaria vertinimui, kad Rusijos vadovas tebėra nusiteikęs siekti tų pačių tikslų, kuriuos pademonstravo karo pradžioje.
Donbasas gali tapti pretekstu stabdyti derybas
G. Nausėda priminė, kad plataus masto invazijos pradžioje Rusija mėgino užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Nors šio tikslo įgyvendinti nepavyko, prezidento manymu, Maskva savo pradinių ambicijų neatsisakė.
Jo teigimu, reikalavimas perduoti visą Donbasą Rusijos kontrolei gali būti formalus pretekstas, nes Ukraina tokioms sąlygoms nesutiks. Tokiu atveju Maskva esą galėtų teigti, kad taikos derybos neįmanomos būtent dėl Kyjivo pozicijos.
Prezidentas pabrėžė, kad Kremliaus interesai susiję ne tik su teritorijų užėmimu. Anot jo, Rusija meta iššūkį demokratinėms valstybėms, jų vertybėms, demokratinėms laisvėms ir įprastam gyvenimo būdui.
Europa raginama didinti paramą Ukrainai
Paklaustas, ar Europos lyderiai turėtų aktyviau mažinti įtampą tarp Vašingtono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, G. Nausėda sakė nelaikantis to atskiru prioritetu.
Prezidento teigimu, V. Zelenskis geba palaikyti dialogą su tarptautiniais partneriais, todėl Europa pirmiausia turėtų susitelkti į konkrečią pagalbą Ukrainai. Jis V. Zelenskį apibūdino kaip išmintingą politiką, siekiantį dialogo net su Ukrainą puolančiomis pusėmis, tačiau kartu keliantį, jo vertinimu, visiškai suprantamas sąlygas.
G. Nausėda paragino Europos šalis prisiimti didesnę atsakomybę už Ukrainos galimybes tęsti pasipriešinimą Rusijos agresijai. Pasak jo, Europa turėtų padaryti daugiau, kad Ukraina atlaikytų ne tik šią žiemą, bet ir tolesnius karo veiksmus, nepaisant to, kokio masto bus kitų šalių indėlis.
ELTA primena, kad Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Pirmosiomis karo savaitėmis jos pajėgos bandė užimti Kyjivą, tačiau dėl stipraus Ukrainos kariuomenės ir visuomenės pasipriešinimo buvo priverstos atsitraukti. Vėliau Rusija didelę dalį pajėgų sutelkė Ukrainos rytuose ir pietuose.
Maskva tebėra išsikėlusi tikslą visiškai perimti Donbaso, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, kontrolę. Rusija reikalauja Ukrainos atsisakyti ir tų teritorijų dalių, kurių jos kariuomenė iki šiol neužėmė. Kyjivas šiuos reikalavimus atmeta ir siekia taikos, kuri užtikrintų ilgalaikį šalies saugumą bei suverenitetą.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad susitarimas dėl karo pabaigos turi būti paremtas patikimomis saugumo garantijomis, užkertančiomis kelią naujai Rusijos agresijai.
Tuo metu Europos valstybės toliau svarsto karinę ir finansinę paramą Ukrainai bei galimus diplomatinius sprendimus, kuriais būtų siekiama užbaigti daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.