Šią savaitę netikėtai apribotas bendrovės „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ naudojimas sukėlė nerimą Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose. Karo vadai pranešė apie prarastus dronus bei sutrikusias operacijas.
Incidentas iš naujo atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, sudarančios svarbų šalies dronų operacijų ir ryšių pagrindą. Taip pat kilo klausimų, kas turi galutinę prieigos prie šios sistemos kontrolę.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai pranešė, kad ryšys atkurtas ir veikia įprastai, tačiau apribojimų priežastis liko nežinoma.
Sutrikimas dar labiau padidino įtampą tarp Kyjivo ir Vašingtono. Santykius jau buvo apkartinęs pranešimuose minimas JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo, kurį Ukraina įvertino kaip išdavystę.
„Starshield“ veikimas buvo sutrikęs tik vieną dieną, tačiau pasekmės buvo juntamos keliuose dronuose ir kitose sistemose. Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“ vadas Jevhenas Karasas naujienų agentūrai AP teigė, kad dalis operacijų žlugo, o kai kurie dronai buvo prarasti, nes nutrūko ryšys su jais. Šis pulkas specializuojasi taktinėse dronų operacijose ir smūgiuose į tolimus taikinius.
AP apžvelgė, ką svarbu žinoti apie „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą, tapusią reikšminga Ukrainos karinių veiksmų dalimi.
Kas yra „Starshield“?
„Starshield“ – „SpaceX“ sukurta palydovinė programa, skirta vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji paremta „Starlink“ technologija, tačiau pritaikyta su nacionaliniu saugumu susijusioms užduotims.
Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą ir palydovus su specializuotais jutikliais. Be to, joje naudojamos papildomos šifravimo bei saugumo priemonės, skirtos jautrioms vyriausybinėms operacijoms.
„Starlink“ ryšiui užtikrinti naudoja tūkstančius žemojoje Žemės orbitoje skriejančių palydovų. Jie plačiajuostį internetą perduoda antžeminiams terminalams, taip pat vietovėse, kur įprasta ryšių infrastruktūra nepasiekiama arba yra sunaikinta.
Nuo įprasto „Starlink“ tinklo „Starshield“ skiriasi tuo, kad yra orientuota į vyriausybių poreikius ir gali naudoti specialiai jai skirtus palydovus bei įrangą.
Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub aiškino, kad „Starshield“ užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir patikimesnį ryšį. Ši paslauga civiliams neprieinama – ja gali naudotis tik kariuomenė.
Anot O. Trehub, spartus ir stabilus ryšys Ukrainos kariuomenei būtinas dėl dronų naudojimo bei greitai sausumoje ir ore judančių dalinių. Operatoriai turi realiuoju laiku matyti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojama ir sistema „Delta“, skirta mūšio lauko duomenims valdyti bei dalytis. O. Trehub pabrėžė, kad dideliems informacijos kiekiams perduoti reikalingas ne tik ryšys, bet ir pakankamas jo greitis.
Ji nurodė, kad svarbu ne vien prisijungti prie tinklo – ryšio sparta neturi būti mažinama. Pasak jos, vien standartinės civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės poreikiams neužtektų.
Viena svarbiausių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas šią savaitę pareiškė, kad sistema priklauso JAV vyriausybei ir yra jos kontroliuojama. Jo teigimu, sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė, o galutinį žodį turi prezidentas. Šie pareiškimai paskatino klausti, kas nusprendė taikyti naujausius apribojimus Ukrainai.
Kuo susijusios „Starlink“ ir „Starshield“?
„Starlink“ ir „Starshield“ yra atskiros paslaugos, tačiau abi remiasi didele dalimi tų pačių „SpaceX“ palydovinių technologijų ir pajėgumų.
Pagrindiniai jų skirtumai susiję su klientais, saugumo reikalavimais ir paskirtimi. „Starlink“ teikia komercinį ryšį, o „Starshield“ skirta vyriausybių bei nacionalinio saugumo užduotims.
Vis dėlto šias sistemas atskirti ne visada paprasta. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir susijusia infrastruktūra, taip pat atskirais jai skirtais palydovais bei sistemomis.
Nors „Starlink“ iš pradžių buvo sukurta komerciniam naudojimui, po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ji tapo itin svarbiu ryšio kanalu. Terminalai padėjo Ukrainos institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį, kai Rusijos atakos niokojo ryšių infrastruktūrą.
Fronte ši paslauga naudojama kariuomenės dalinių tarpusavio ryšiui ir operacijoms, kurioms būtinas nenutrūkstamas ryšys tarp dronų bei jų operatorių. Tai apima ir užduotis, kai operatoriai skrydžio metu turi gauti iš drono perduodamą vaizdą.
Nors abi paslaugos remiasi panašiomis technologijomis, jos nėra viena kitos pakaitalai.
Ukrainai tai reiškia, kad apribojus konkrečius terminalus ar karines paslaugas nebūtinai išjungiamas visas „Starlink“ tinklas. Taip pat veikiant civiliniams terminalams nėra garantijos, kad liks prieinamas specializuotas karinis ryšys.
Kas įvyko pritaikius apribojimus?
Ukrainos kariškiai teigė, kad apribojimai paveikė terminalus, naudojamus duomenims perduoti dideliu greičiu. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos, o operatoriams praradus ryšį su ore esančiais orlaiviais buvo netekta dalies dronų.
Po E. Musko pareiškimų kilo papildomų klausimų dėl Vašingtono vaidmens, tačiau kas konkrečiai atsakingas už apribojimus, taip ir nepaaiškėjo.
Pentagonas į AP klausimus apie ryšio sulėtėjimą neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis vėl atitinka reikalavimus, todėl operacijos buvo tęsiamos.
Vadas sakė besidžiaugiantis atkurta paslauga, tačiau negalėjo pasakyti, ar sutrikimą sukėlė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis.
J. Karaso teigimu, incidentas dar kartą parodė, kad Ukrainai būtini atsarginiai ryšio sprendimai. Kariuomenė tokius sprendimus rengia, nors jie būtų brangesni ir mažiau veiksmingi.