Lietuva galėtų apmokestinti naftos koncerno „Orlen Lietuva“ viršpelnį, tačiau tarifą nustatyti mažesnį nei Lenkijoje. Tokį variantą pasiūlė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, teigdamas, kad tai leistų šaliai išlaikyti koncerno ir jo infrastruktūros plėtros Lietuvoje rėmėjos vaidmenį.
J. Oleko teigimu, dėl šio klausimo nereikėtų konfliktuoti su Lenkija. Jo žiniomis, kaimyninė valstybė jau įvedė viršpelnio mokesčius, tačiau Lietuva neprivalo taikyti didesnio tarifo. Mažesnis mokestis, anot jo, galėtų parodyti šalies palankumą Lietuvoje vystomoms naftos sistemoms.
Seimo pirmininkas taip pat nurodė, kad toks mokestis galėtų tapti papildomu valstybės viešųjų finansų šaltiniu.
Vis dėlto kol kas J. Olekas su „Orlen“ atstovais dėl galimo mokesčio nesikalbėjo. Pasak jo, institucijos dar tik svarsto, kokį sprendimą priimti, o konkretų pasiūlymą parengus su bendrovės atsakingais pareigūnais galėtų kalbėtis Finansų ministerijos ar kitų institucijų atstovai.
Panašaus požiūrio laikosi ir koalicijos partnerės – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jis siūlo „Orlen“ Lietuvoje viršpelnį apmokestinti tarifu, kuris būtų perpus mažesnis nei Lenkijoje.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad Lietuva vertina galimą tokio mokesčio poveikį biudžetui. Skaičiavimai kol kas nėra galutiniai: valstybė gali negauti jokių pajamų, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.
Naujo galimo mokesčio „Orlen“ klausimą nagrinėja prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Premjeras taip pat yra sakęs, kad ketina situaciją aptarti su bendrovės vadovais.
Lenkijoje viršpelnio mokestis „Orlen“ jau sukėlė politinį ginčą tarp Vyriausybės ir prezidento. Pirmąjį Vyriausybės pasiūlymą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.