Sibire pasirodė informacija apie galimą mirtį nuo plaučių maro. Vėliau Rusijos žiniasklaida pranešė ir apie antrą galimą auką, tačiau ši žinia liko nepatvirtinta ir vertinama abejotinai. Nerimą kelia ir tai, kad Rusija istorijoje ne kartą slėpė informaciją apie pavojingas ligas bei jų plitimą.
Plaučių maras gali vystytis itin greitai: negydoma liga per kelias dienas gali baigtis mirtimi. Apie šią infekciją, jos plitimą, simptomus ir gydymą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi mokslininkė, bioinformatikė doc. Miglė Gabrielaitė ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.
Plaučių maras – bakterinė, o ne virusinė liga
M. Gabrielaitė paaiškino, kad plaučių marą sukelia bakterija, todėl jis nėra virusinė infekcija. Nors plautinė maro forma gali būti perduodama iš žmogaus žmogui, kitos maro rūšys – buboninė ir septiceminė – tarp žmonių neplinta.
Liga pasižymi greita simptomų raida, tačiau žmogus gali užkrėsti kitus tik tuomet, kai pats jau yra simptominis. Dėl to, palyginti su daugeliu virusų, plaučių maras plinta sudėtingiau.
Pirmieji simptomai gali pasirodyti per vieną–tris dienas
Plaučių maro inkubacinis laikotarpis trunka nuo vienos iki trijų dienų. Pasak M. Gabrielaitės, gydymą reikėtų pradėti jau per pirmąsias kelias dienas.
J. Kalibatas pabrėžė, kad gydymo pradžios laikas yra itin svarbus. Jei antibiotikai skiriami per 24 valandas, gydymo rezultatai būna geri, tačiau kiekviena uždelsta valanda mažina jo veiksmingumą.
Plaučių maro atveju bakterijos patenka į plaučių audinį ir pradeda jį ardyti. Dėl to vystosi kvėpavimo nepakankamumas, žmogus ima dusti, gali atsikosėti krauju, o organizmui ima trūkti deguonies.
Gydytojas taip pat paaiškino, kad bakterijų išskiriamas toksinas gali sukelti intravaskulinę koaguliaciją – smulkiosiose kraujagyslėse pradeda formuotis krešuliai. Kraujagyslėms užsikimšus gali sutrikti organų veikla, o pirštai, nosies galas ir sritis prie lūpų gali pradėti juoduoti. Su tuo siejamas ir Juodosios mirties pavadinimas.
Ligai pasiekus tokią stadiją, išgyti labai sunku, o išgyvenamumo procentas būna labai mažas.
Vis dėlto M. Gabrielaitė pabrėžė, kad tai pirmiausia taikytina negydomai ligai. Laiku pradėjus gydymą antibiotikais, mirtingumas yra palyginti žemas. Plaučių marui gydyti gali būti naudojamos maždaug keturios skirtingos antibiotikų klasės – tai nėra išskirtiniai vaistai, Lietuvoje jie naudojami ir kitoms infekcijoms gydyti.
Lietuva turėtų priemonių protrūkiui suvaldyti
Kalbėdama apie galimą protrūkį Lietuvoje, M. Gabrielaitė teigė, kad tokiai situacijai būtų galima pasirengti realistiškai. Esant aiškiems simptomams, į pagalbą turėtų įsitraukti epidemiologai: jie atsektų kontaktus, izoliuotų sąlytį turėjusius žmones ir spręstų, ar reikia profilaktiškai skirti antibiotikus, ar taikyti intensyvų stebėjimą.
Mokslininkė priminė, kad daugelis plaučių maro protrūkių įvyko dar iki antibiotikų atsiradimo ir vis tiek buvo sėkmingai suvaldyti. Izoliacija, atstumo laikymasis ir tinkama asmens higiena gali padėti kontroliuoti infekcijos plitimą net ir be vaistų.
Silpnesnis organizmas ligai gali neatsispirti per kelias dienas
J. Kalibato teigimu, klinikiniai simptomai kai kuriais atvejais gali pasireikšti net po kelių valandų. Ligos eiga priklauso nuo į organizmą patekusio patogeno kiekio ir žmogaus imuninės sistemos būklės.
Sveiko žmogaus situacija gali būti kitokia nei senyvo amžiaus ar nusilpusio imuniteto paciento. Pastaruoju atveju simptomai gali vystytis žaibiškai, o mirtis ištikti per kelias dienas.
Dusulys – signalas nedelsiant kreiptis pagalbos
Vienas svarbiausių pavojaus ženklų yra greitai stiprėjantis kvėpavimo nepakankamumas ir dusulys. Tokiam pacientui gali prireikti reanimacijos, intubacijos bei kitų intensyvių gydymo priemonių.
Kartu būtina antibiotikų terapija, kuria siekiama sunaikinti maro bakteriją. J. Kalibatas nurodė, kad „Yersinia pestis“ paprastai nėra atspari antibiotikams ir yra jautri daugeliui jų. Todėl, mediko vertinimu, Lietuva turėtų turėti pakankamą antibiotikų rezervą.
Maras kasmet nustatomas keliose dešimtyse valstybių
Maro istoriją yra aprašę įvairūs rašytojai, tarp jų A. Kamiu romane „Maras“, D. Bokačas „Dekamerone“ ir D. Defo. Pirmoji maro pandemija užfiksuota 527 metais. Ji pavadinta Romos imperatoriaus Justiniano vardu, nes tuo metu prasidėjo jo valdymo laikotarpiu.
Maras iš Egipto atkeliavo į Bizantiją, vėliau pasiekė Romą ir jos provincijas. Su susilpnėjimo bei sustiprėjimo laikotarpiais pandemija truko 50 metų, per ją mirė 100 milijonų žmonių.
Antroji pandemija prasidėjo 1331 metais. Iš Kinijos ji išplito į Indiją, Afriką ir Europą, kur mirė 50 milijonų žmonių. Trečioji pandemija prasidėjo 1855 metais ir apėmė Kiniją bei Indiją. Tuo metu mirė 12–13 milijonų žmonių, iš jų 10 milijonų buvo Indijos gyventojai.
M. Gabrielaitė pabrėžė, kad baimę marui sustiprina jo istorija, tačiau liga nėra išnykusi ir šiandien. Kiekvienais metais ji nustatoma dešimtyse valstybių, nes gamtoje egzistuoja natūralūs jos rezervuarai, daugiausia įvairūs graužikai. Dažniausiai pavieniai užsikrėtimai nesukelia protrūkių, nors kartais suserga keli žmonės.
Protrūkiu laikoma situacija, kai nustatomi bent du patvirtinti atvejai ir vyksta perdavimas tarp žmonių. Tokie protrūkiai, pasak mokslininkės, taip pat gali būti sėkmingai suvaldomi.
Lietuvoje maras nefiksuotas jau kelis šimtus metų. M. Gabrielaitė nemato priežasčių manyti, kad tai turėtų pasikeisti, ypač todėl, kad beveik 100 metų yra prieinami antibiotikai, veiksmingi prieš „Yersinia pestis“.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.