Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Tautos namų statybai ant Tauro kalno finansavimas šiais ir kitais metais turėtų būti užtikrintas. Vis dėlto jis nepatikslino, ar projektas bus įtrauktas į trimetį valstybės biudžeto planą ir ar nekils sunkumų finansuojant visą objektą.
Premjeras pabrėžė, kad valstybė prisiima didžiąją projekto finansinės naštos dalį. Iš valstybės biudžeto Tautos namams reikės 98 mln. eurų, o savivaldybė turėtų skirti daugiau kaip 20 mln. eurų. Be to, dar teks spręsti vargonų įsigijimo klausimą.
M. Sinkevičiaus teigimu, nors tai yra didelės apimties projektas, planas jį užbaigti iki 2028 metų pabaigos nebus atidėtas. Jis pripažino, kad visuomet išlieka nenugalimos jėgos aplinkybių ir valstybės finansinių galimybių rizika, tačiau kol kas nemato esminių finansinių iššūkių šiems ir kitiems metams.
Premjeras taip pat nurodė, kad, rangovų vertinimu, objektas bus pastatytas laiku, jei finansavimas nebus sutrikdytas, o užsakovai laiku vykdys su pinigais susijusius įsipareigojimus. Techninių klausimų esama, tačiau, M. Sinkevičiaus manymu, jie neturėtų sutrukdyti atidarymui pagal numatytą grafiką.
Kultūros ministras Lukas Alsys ketvirtadienį teigė, kad Tautos namams finansavimo netrūks. Pasak jo, Vyriausybė taip pat rado šiemet projektui trūkusius 10 mln. eurų.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas savo ruožtu pabrėžė, kad sklandžiam darbų tęsimui itin svarbu užtikrinti lėšas 2027–2028 metais. Šiuo metu, jo teigimu, finansavimo problemų nėra, tačiau miestas, Kultūros ministerija ir Vyriausybė dar derina, kaip ateityje užtikrinti reikiamus pinigų srautus.
V. Benkunskas sakė, kad tiek sostinės, tiek Vyriausybės tikslas – objektą pastatyti pagal rangos sutartyje nustatytą grafiką. Tam būtina, kad savivaldybė ir Vyriausybė kartu su Kultūros ministerija užtikrintų statybininkams nenutrūkstamą finansavimą.
Mero teigimu, Tautos namai yra nacionalinės reikšmės objektas ir valstybės investicija į kultūros sektorių. Vilniuje statoma Nacionalinė koncertų salė priklausys Kultūros ministerijos įsteigtai viešajai įstaigai, o sostinė prisideda prie šio objekto įgyvendinimo.
BNS skelbė, kad Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno statybos prasidėjo 2024 metų lapkritį. 101,5 mln. eurų vertės statybos darbus vykdo bendrovė „Gilesta“, o bendra projekto vertė siekia 121 mln. eurų.
Pastatas statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios Ispanijos studijos „Arquivio architects“ projektą. Numatyta, kad koncertų salė bus tinkama aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertams, o Lietuvos orkestrai joje turės akustiniu požiūriu pritaikytas erdves repeticijoms ir pasirodymams.
Komplekse planuojama įrengti iki 1,7 tūkst. vietų pagrindinę salę, 500 vietų mažąją salę, dar dvi papildomas sales, barų erdves, knygyną, vestibiulį su Vilniaus panoramos vaizdu ir patalpas įvairiai kultūrinei veiklai. Bendras pastato plotas sieks beveik 24 tūkst. kv. metrų.
Pagrindinė salė bus skirta klasikinei – simfoninei ir kamerinei – muzikai bei kitų žanrų renginiams. Mažojoje daugiafunkcėje salėje numatoma pristatyti skirtingų meno sričių kūrybą. Trečioji salė bus naudojama edukacijai, ekspozicijoms ir renginiams, o ketvirtoji – kasdienėms reikmėms, įskaitant muzikantų ir atlikėjų repeticijas.
Planuojama, kad salė bus baigta 2028 metų pabaigoje ir taps „moderniausia koncertine įstaiga Baltijos šalyse“.
Tautos namų idėja kilo XX amžiaus pradžioje. Jonas Basanavičius ją pirmą kartą pristatė 1907 metais Lietuvių mokslo draugijos susirinkime. Ši idėja buvo siejama su galimybe lietuviams tapti savarankiška Europos tauta ir atsikratyti Rusijos imperijos provincijos statuso.