JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje, tačiau jo pasirinktas bendravimo su Maskva ir derybų būdas, pasak „Bloomberg“ apžvalgininko bei politologo Halo Brandso, gali taikos procesą dar labiau apsunkinti.
Didelės kritikos sulaukė susitarimas laikinai sušvelninti sankcijas ir sudaryti sąlygas parduoti rusišką dyzelinį kurą. Kritikai įspėja, kad toks sprendimas gali padidinti Rusijos pajamas ir susilpninti Vakarų spaudimą Kremliui.
Pagal susitarimą JAV laikinai panaikino dalį sankcijų, kad Rusija galėtų rinkai pateikti maždaug 2 mln. barelių dyzelinio kuro. Iš viso numatoma tiekti apie 13 mln. barelių.
H. Brandso vertinimu, svarbiausios gali būti ne tiesioginės, o ilgalaikės strateginės šio susitarimo pasekmės. Jis gali pakenkti metų metus vykdytoms Vakarų pastangoms mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos ir susilpninti Europos šalių argumentus, kuriais jos bando įtikinti D. Trumpą, kad taikos siekiams labiausiai trukdo Rusija, o ne Ukraina.
Autorius taip pat mato prieštaravimą JAV politikoje: Vašingtonas sudaro sąlygas Maskvai gauti papildomų pajamų, tačiau kartu kritikuoja Ukrainą dėl atakų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą.
Dvi strateginės klaidos
H. Brandsas pabrėžia, kad D. Trumpas, jo manymu, nuoširdžiai nori užbaigti karą, tačiau pasirinko strategiją, kuri nepadeda pasiekti šio tikslo. Apžvalgininkas teigia, kad prezidento taikdariškos pastangos Ukrainoje žlugo dėl dviejų pagrindinių strateginių klaidų.
Realistiškesnis kelias, anot jo, galėtų reikšti didesnę Europos atsakomybę remiant Ukrainą ir Kyjivo pripažinimą, kad visų okupuotų teritorijų susigrąžinimas bei narystė NATO gali būti nepasiekiami tikslai.
Vis dėlto tokį požiūrį, H. Brandso nuomone, turėtų lydėti griežtesnės sankcijos Rusijai, nuosekli parama Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiams ir veiksmai, įtikinantys Vladimirą Putiną, kad Vakarų parama Ukrainai neišseks ir vien laukti Maskvai nepavyks.
Vietoj to D. Trumpas ne kartą konfliktavo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, grasino nutraukti JAV karinę bei žvalgybinę paramą ir nesutarė su Europos sąjungininkais.
H. Brandsas mano, kad tokia laikysena galėjo sustiprinti V. Putino įsitikinimą, jog Rusija pajėgs atskirti JAV nuo Ukrainos ir Europos, o savo tikslus pasieks tęsdama ilgalaikę konfrontaciją.
Maskvos pozicijos vertinimas gali būti klaidingas
Pirmąja D. Trumpo klaida apžvalgininkas laiko netikslų Rusijos pozicijos įvertinimą. Jo teigimu, JAV prezidentas nepakankamai atsižvelgia į Kremliaus siekį apriboti Ukrainos nepriklausomybę ir klaidingai vertina V. Putiną kaip labiau suinteresuotą taika nei V. Zelenskį.
H. Brandso vertinimu, Rusijos vadovas atsitrauks tik tada, kai karo tęsimas jam taps per daug brangus.
Antrąja problema įvardijamas D. Trumpo noras sprendimus priimti greitai. Karui užbaigti, anot autoriaus, reikia ilgalaikių diplomatinių pastangų, suderintų veiksmų su sąjungininkais ir derybų derinimo su spaudimu Maskvai.
Tačiau H. Brandsas mano, kad prezidentui stinga kantrybės laikytis tokio plano. Jo neapgalvotos iniciatyvos kelia nerimą Kyjive ir Europos sostinėse, bet neįtikina Kremliaus keisti savo pozicijos.
Dyzelino susitarimas gali smogti Vašingtono įtakai
H. Brandsas taip pat mini pranešimus, kad D. Trumpas grasina nutraukti paramą Ukrainai, jei Kyjivas nesiliaus rengęs tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusijos energetikos objektus.
Apžvalgininko vertinimu, tokios atakos yra viena svarbiausių Ukrainos priemonių didinti Rusijai tenkančią karo kainą. Jei ši kampanija būtų apribota, o spaudimas Maskvai nepadidėtų, tai galėtų sustiprinti Kremliaus pozicijas.
H. Brandsas daro išvadą, kad taika Ukrainoje išlieka siektinu tikslu, tačiau D. Trumpo veiksmai gali sumažinti Vašingtono įtaką, paskatinti Rusiją tęsti karą ir dar labiau pabloginti JAV santykius su Kyjivu.