Nors viešojo transporto bilietai pinga, tai savaime dar nereiškia, kad gyventojai atsisakys asmeninių automobilių. Ekspertai pabrėžia, kad ne mažiau svarbus yra kelionės patogumas, todėl norint pritraukti daugiau keleivių būtina gerinti susisiekimą ir sudaryti palankesnes sąlygas keliauti.
Apie viešojo transporto galimybes konkuruoti su automobiliais naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) doc. dr. Ilona Jaržemskienė ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Vien kaina keleivių neįtikins
I. Jaržemskienės teigimu, rinkdamasis tarp automobilio ir viešojo transporto žmogus atsižvelgia į kelis dalykus: kelionės kainą, patogumą ir atstumą. Trumpesnėse kelionėse automobilis dažnai atrodo patrauklesnis, tačiau važiuojant toliau vairavimas taip pat tampa darbu.
Tokiais atvejais keleiviai gali rinktis autobusą ir kelionės metu ilsėtis arba traukinį, jei tokia galimybė yra. Todėl sprendimą lemia ne vien išlaidos. Viešasis transportas gali konkuruoti komfortu, patogumu ir tinkamai priderintais maršrutais. Taip pat svarbu formuoti įprotį juo naudotis.
G. Nakutis sakė, kad traukinių, tolimojo susisiekimo autobusų, vietinio ir priemiestinio susisiekimo tvarkaraščiai jau derinami. Pasak jo, vežėjams svarbiausias yra keleivis, nes būtent nuo jo pasirinkimo priklauso paslaugos paklausa.
Jei žmogus gali patogiai persėsti iš vienos transporto rūšies į kitą, tai didina viešojo transporto patrauklumą. Pagrindiniu konkurentu įvardijamas lengvasis automobilis, todėl svarbiausia sudaryti sąlygas rinktis autobusą ar traukinį.
Kaip pavyzdį G. Nakutis pateikė susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno. Nors traukinių ir autobusų stotys yra greta, žmonės naudojasi abiem transporto rūšimis. Tai rodo, kad keleiviams svarbu turėti pasirinkimą, o vieni jų pirmenybę teikia traukiniui, kiti – autobusui.
Įprotį siūlo formuoti nuo vaikystės
Ekspertas mano, kad prie viešojo transporto vaikus reikėtų pratinti nuo mažens. Jis svarstė, kad darželiuose ir mokyklose būtų galima daugiau aiškinti apie viešojo transporto naudą, o ekskursijoms, bent jau Vilniuje, dažniau rinktis ne mokyklinius autobusus, bet miesto transportą.
Taip vaikai išmoktų naudotis viešuoju transportu ir matytų, kad tai gali būti patogu. Šiuo metu tėvai dažnai vaikus visur veža automobiliais, todėl nesusiformuoja įprotis rinktis kitą keliavimo būdą. Automobilis leidžia keliauti tiesiai nuo durų iki durų, todėl tampa natūraliu pasirinkimu, jei tik yra galimybė juo naudotis.
Siūlomi taršos ir kelių mokesčiai
G. Nakutis teigė, kad kelionės automobiliu turėtų būti nepatogesnės ir brangesnės. Viena iš galimybių – lengviesiems automobiliams taikyti taršos mokestį. Jis priminė, kad tokį mokestį buvo norėta įvesti anksčiau, tačiau šio plano atsisakyta, nes baimintasi politinių pasekmių.
Taip pat svarstytinas kelių mokestis. Net jei lengvieji automobiliai keliams daro mažesnę žalą nei sunkusis transportas, simbolinis 5 ar 10 eurų mokestis per metus esą būtų žingsnis į priekį. Be to, siūloma plėsti mažos taršos zonas miestuose ir riboti labiau taršių bei senesnių automobilių patekimą į jas.
Ekspertas taip pat ragino daugiau investuoti ne į patogesnį automobilių eismą, o į viešojo transporto plėtrą. Jei autobusai kursuotų kas penkias minutes, keleiviams nereikėtų ilgai laukti ir galbūt daugiau žmonių atsisakytų automobilių.
Viešojo transporto sistemą galėtų papildyti ir patogūs dviračių bei paspirtukų takai. Galimybė jais pasiekti geležinkelio ar autobusų stotis atsirado palyginti neseniai. Anksčiau kelionę iki stoties apsunkindavo prastos dangos, o dabar dviračiu ar paspirtuku galima patogiai atvykti ir tęsti kelionę traukiniu arba autobusu.
Nuolaidos ateitis priklausys nuo valstybės galimybių
Paklaustas, ar pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui nuolaida galėtų būti pratęsta arba sugrąžinta vėliau, G. Nakutis pabrėžė, kad tai priklausys nuo valstybės sprendimų ir situacijos.
Jo teigimu, nuo karo Persijos įlankoje pradžios degalų kainos padidėjo apie 37 proc., arba vidutiniškai maždaug 60 centų. Tai didina vežėjų sąnaudas, tačiau išlaidos auga ir gyventojams, keliaujantiems automobiliais.
Jei žmonės pamatytų, kad viešuoju transportu keliauti patogiau, paprasčiau ir pigiau, dalis jų galėtų persėsti į autobusus ar traukinius. Nuolaida tam gali padėti, tačiau jos finansavimas priklauso nuo valstybės biudžeto. Viešasis transportas gali būti nemokamas tik tuo atveju, jei valstybė tam skirtų pakankamai lėšų, o kuo sistema geresnė, tuo daugiau ji kainuoja.
I. Jaržemskienė pabrėžė, kad nuolaida kaip riboto laiko pasiūlymas veiksmingiausia būna tada, kai iš tiesų turi aiškią pabaigą. Jei ji pratęsiama ilgam, žmonės prie jos pripranta ir vėliau sunkiai nori grįžti prie įprastų kainų.
Jos vertinimu, tokios akcijos gali būti rengiamos pakartotinai, tačiau turėtų trukti ribotą laiką. Gyventojams nuolaidos pratęsimas būtų naudingas, bet sprendžiant reikia atsižvelgti ir į rinkodaros principus bei valstybės biudžeto galimybes.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.