Apie Prancūzijoje vykstančius neramumus „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Gintas Karalius bei Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.
Pasak G. Karaliaus, beveik mėnesį trunkantys neramumai prasidėjo nuo mokyklų darbuotojų ir moksleivių streikų, kuriais buvo reiškiamas nepasitenkinimas švietimo sistemos sąlygomis. Kalbama pirmiausia apie valstybines mokyklas, nes maždaug penktadalis prancūzų mokosi privačiose įstaigose ir su šiomis problemomis nesusiduria. Valstybinėse mokyklose, ypač priemiesčiuose, trūksta personalo, o kai kurių pastatų stogai yra kiauri.
Iš pradžių protestuotojų reikalavimai dėl švietimo buvo teisėti, tačiau Prancūzijos biudžetas susiduria su ekonominiais sunkumais, todėl valdžiai tenka taupyti. Bėgant savaitėms protestai vis labiau politizavosi.
Į judėjimą įsitraukė kraštutinė kairė, kuri, eksperto teigimu, lipo ant barikadų ir kurstė neramumus. Savo vaidmenį atliko ir kraštutinė dešinė. Marine Le Pen savaitgalį beveik dešimt minučių trukusioje kalboje dėl riaušių kaltino sistemą.
G. Karalius pabrėžė, kad antrąją tris savaites besitęsiančių protestų savaitę situacija pasikeitė. Nors dauguma Prancūzijos gyventojų, kaip rodo apklausos, remia moksleivių protestus, savaitgalį gatvėse jau buvo matomas platesnis nepasitenkinimas pragyvenimo kainomis ir valdžia.
Apie protestų virsmą kitu etapu, pasak jo, liudija ir sulaikytųjų sudėtis. Jei prieš savaitę dauguma suimtųjų buvo nepilnamečiai moksleiviai, tai šį savaitgalį daugiausia sulaikyta pilnamečių asmenų, gerai žinomų policijai. Protestai, prasidėję kaip mokyklų bendruomenės reikalavimai, vėliau buvo politizuoti ir eskalavosi, o galiausiai tapo platesnio masto demonstracijomis, kuriose pasitaiko vandalizmo.
V. Sinkevičius teigė, kad teisė taikiai reikšti nepasitenkinimą yra vienas demokratijos pagrindų. Tačiau smurtas, plėšimai, padegimai ir išpuoliai prieš žmones ar institucijas, jo vertinimu, nebegali būti laikomi pilietine kova – tai nusikaltimai, kuriems turi būti taikoma nulinė tolerancija.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į ryškų Prancūzijos visuomenės susiskaldymą ir radikalios kairės bei radikalios dešinės konfliktą. Abu šie kraštutinumai, politiko teigimu, yra pavojingi, nes radikalėjimas galiausiai gali peraugti į smurtą.
V. Sinkevičiaus teigimu, pradėję nuo mokytojų ir moksleivių protestų dėl švietimo sistemos būklės, neramumai peraugo į nusikaltimus gatvėse. Spalio 17 d. vykusiu protestu dėl pragyvenimo išlaidų esą pasinaudojo didelė dalis kriminalinio kontingento, todėl demonstracijos baigėsi nusikaltimais.
Dėl to visuomenės atmintyje, jo manymu, pirmiausia lieka ne švietimo bendruomenės keliami klausimai, o deganti Limožo savivaldybė, istorinis pastatas, Liono turizmo centras ir nusiaubtos parduotuvės. Pirminė protesto žinutė išnyksta, nes radikali kairė bandė judėjimu pasinaudoti, tačiau nesugebėjo suvaldyti minios. Atsakomybę, teigė V. Sinkevičius, turi prisiimti tie, kurie žmones sukvietė į protestus.
Kalbėdamas apie policijos darbą, Europos Parlamento narys pripažino, kad tokio masto minią visiškai kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Vis dėlto, jo teigimu, smurtui gatvėse turi būti taikoma nulinė tolerancija, nes nebaudžiamumas skatina neramumų plitimą ir jų masto augimą.
G. Karalius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reakciją į įvykius įvertino kritiškai. Jo nuomone, prezidento kalba buvo silpna, o pats E. Macronas labiau priminė įvykius komentuojantį asmenį nei sprendimus priimantį lyderį. Ekspertas taip pat teigė, kad prezidentas daugiausia dėmesio skiria užsienio politikai, tarsi neramumai nebūtų jo atsakomybė.
G. Karalius Prancūzijos vyriausybės veiksmus taip pat pavadino nepakankamais. Jis paminėjo, kad Lecornu pareiškė galintis svarstyti komendanto valandos įvedimą, tačiau tai, eksperto vertinimu, kol kas neatrodo kaip aiškūs sprendimai.
Jo teigimu, centro politikai šioje situacijoje atrodo pasiduodantys, o tai gali būti naudinga Marine Le Pen, nes po pusmečio artėja rinkimai. Ekspertas mano, kad jai palanku, jog sustiprėtų kraštutinės kairės politikas Jean-Luc Mélenchon, kurį ji galėtų lengviau įveikti. M. Le Pen naudinga ir viešai smerkti protestuotojus.
G. Karaliaus vertinimu, M. Le Pen kalboje smurto priežastys daugiausia sietos ne su kraštutine kaire, kuri buvo tik paminėta, o su E. Macronu. Tokia pozicija, pasak eksperto, silpnina centrą prieš artėjančius prezidento rinkimus.
Visą „Žinių radijo“ laidą galima žiūrėti čia: