Vilniuje tipinės statybos butų vidutinė kaina šiuo metu yra 2,5 karto didesnė nei Rygoje. Tokius duomenis naujienų agentūrai LETA pateikė Latvijos nekilnojamojo turto bendrovė „Latio“.
Rygoje tipinės statybos būsto rinka išlieka aktyvi, tačiau kainos, bendrovės vertinimu, kyla nedaug – sandorių kainos padidėjo iki 7 proc. Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose sovietmečiu statytų butų vidutinė kaina jau siekia beveik 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Tai yra 2,5 karto daugiau nei už panašų būstą Rygoje ir prilygsta naujos statybos būsto kainoms Latvijos sostinėje.
Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ ekspertai nurodo, kad toks atotrūkis tarp Vilniaus ir Rygos labiausiai išryškėja sovietmečio tipinės statybos būsto segmente. Kainų skirtumą lemia didėjantis gyventojų skaičius ir paklausa, nepakankama naujų būstų pasiūla bei didesnė vilniečių perkamoji galia.
„Latio“ rinkos analitikė Ksenija Ijevleva mano, kad panašus scenarijus ateityje gali pasikartoti ir Rygoje. Šiuo metu būstas Latvijos sostinėje yra pigiausias Baltijos šalyse, tačiau analitikė pabrėžia, kad tokia situacija ilgainiui gali pasikeisti.
Vis dėlto tiksliai numatyti kainų pokyčių tempo, pasak K. Ijevlevos, neįmanoma. Tam įtakos turės naujosios vyriausybės sprendimai dėl būsto politikos, lėšos pastatų renovacijai ir tai, ar Rygai pavyks pritraukti investicijų.
„Latio“ kainų skirtumą iliustruoja dviejų panašių rajonų pavyzdžiu. Vilniaus Žirmūnuose, kurių sovietmečio užstatymas palyginamas su Rygos Purvciemu, už 44 kvadratinių metrų dviejų kambarių butą 60 metų senumo tipinės statybos name prašoma 145 tūkst. eurų. Panašaus dydžio ir kokybės būstą Rygoje galima nupirkti už maždaug 52 tūkst. eurų.
„Inreal“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį vieno–trijų kambarių butų tipinės statybos namuose vidutinė kaina Vilniuje buvo kiek mažesnė nei 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Rygoje tokių būstų kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 1,2 tūkst. eurų.
Naujos statybos būstas taip pat brangesnis Vilniuje
Už miesto centro ribų naujos statybos būstų kainos skiriasi mažiau – maždaug 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. „Latio“ skaičiavimais, Vilniuje naujos statybos būstas vidutiniškai kainuoja 3,8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, o Rygoje – 2,8 tūkst. eurų.
Tačiau šie dydžiai nėra visiškai tiesiogiai palyginami: Vilniuje nurodyta kaina dažniausiai taikoma būstui su daline apdaila, o Rygoje – visiškai įrengtam butui.
Per metus dviejų ir trijų miegamųjų butai tipinės statybos daugiabučiuose populiariausiuose Vilniaus rajonuose pabrango apie 20 proc. Vieno miegamojo būstai brango dar sparčiau – jų kaina, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 28 proc.
Vis dėlto Vilniaus rinkos tendencijos nėra vienodos. Naujos statybos būsto pasiūla per metus išaugo maždaug penktadaliu, tačiau pirminėje rinkoje parduota mažiau butų nei 2025 m. Šių metų trečiąjį ketvirtį pirkėjams parduoti 1 085 butai – apie 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Inreal“ investicijų ir rinkos analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad dėl Vilniuje augančio gyventojų skaičiaus nuolat didėja papildomo būsto poreikis. Pastaraisiais metais naujų būstų pasiūla nebuvo pakankama didelei paklausai patenkinti, todėl kainų spaudimas persikėlė ir į antrinę rinką, taip pat į daugiabučiuose esančių butų segmentą.
Anot T. S. Kvainicko, kainų augimą paskatino ir didesnė gyventojų perkamoji galia. 2022–2024 m. būsto paklausa buvo nedidelė, o kainos išliko gana stabilios. Dėl to būstas tapo labiau įperkamas. Nuo 2024 m. vidurio pirkėjų aktyvumas pradėjo atsigauti, o praėjusiais metais tai paskatino kainų kilimą.
Rygoje investuotojus vilioja didesnis nuomos pajamingumas
„Latio“ duomenimis, vienintelė sritis, kurioje Ryga lenkia pietines kaimynes, yra būsto nuomos pajamingumas. Vilniuje nuomos kainos gerokai atsilieka nuo pardavimo kainų, todėl bendrasis nuomos pajamingumas yra mažesnis.
Tipinės statybos butų Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose metinis bendrasis nuomos pajamingumas siekia apie 5,4 proc., o Rygoje – apie 8,4 proc.
Tokį skirtumą pirmiausia lemia mažesnė būsto įsigijimo kaina Rygoje. Nors Vilniuje nuoma kainuoja maždaug pusantro karto daugiau nei Rygoje, pats būstas sostinėje yra apie 2,5 karto brangesnis. Todėl Rygoje metinės nuomos pajamos sudaro didesnę būsto įsigijimo kainos dalį.
„Latio“ pažymi, kad toks santykis gali būti patrauklus investuotojams, tačiau tikrasis pelnas priklausys ir nuo mokesčių, investicijų į būstą, jo priežiūros išlaidų bei laikotarpių, kai butas lieka be nuomininkų.
K. Ijevleva mano, kad mažesnės būsto kainos Rygoje ir didesnis galimas pajamingumas gali sudominti ne tik vietos, bet ir Lietuvos investuotojus. Tačiau prognozes apie staigų kainų šuolį artimiausiais metais, jos teigimu, reikėtų vertinti atsargiai. Tam svarbūs bus gyventojų pajamų pokyčiai, nuomojamo būsto paklausa ir galimybės gauti finansavimą pastatų renovacijai.