Lietuvos kariuomenė Pabradėje atidarė naują poligoną „Vanagas“, skirtą bepiločių orlaivių ir antidroninių sistemų bandymams. Krašto apsaugos ministras teigia, kad įmonės čia galės išmėginti savo prototipus, kurie ateityje galėtų būti pritaikyti šalies gynybai.
Vis dėlto technologijas kuriančios įmonės pabrėžia susiduriančios su problema: kariuomenė jų gaminių dažnai neperka, o viešųjų pirkimų procedūros esą užtrunka taip ilgai, kad spėjamos sukurti technologijos iki įsigijimo jau gali būti pasenusios.
Pabradėje – dronų išbandymai ir varžybos
Atidarymo metu Pabradės poligone vyko Lietuvos kariuomenės vienetų bepiločių orlaivių taktinės varžybos. Kariai treniravosi valdyti dronus, aptikti taikinius, įveikti kliūtis ir veikti skirtingose vietovėse.
Karys savanoris Salvijus Vykertas pasakojo, kad tokie pratimai apima ne tik patį skraidymą, bet ir taktinį valdymą bei taikinių paiešką.
Kariuomenė nurodo, kad naujasis „Vanago“ poligonas taps erdve, kurioje bepiločiai orlaiviai bus testuojami dažniau ir profesionaliau. Pagrindinis jo tikslas – sudaryti sąlygas sparčiau kurti karines technologijas.
Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Žilvinas Gaubys teigė, kad poligono atidarymas yra ilgų pastangų rezultatas. Jo žodžiais, čia bus galima bandyti dronus, vykdyti jų testavimą ir plėtoti inovacijas.
Pirmojoje demonstracijoje Lietuvos kariuomenė aptiko imituojamą priešo droną, perėmė jo valdymą ir jį sunaikino.
„Vytis Tech“ vadovas Šarūnas Stanislovėnas paaiškino, kad dronas perėmėjas prie taikinio priartėja maždaug 200–300 metrų atstumu, o tada valdymas perduodamas dirbtiniam intelektui.
„Žvirblis“ taikinį galėtų sunaikinti už 5 tūkst. eurų
„Vanagas“ atviras įmonėms, kuriančioms bepiločius orlaivius ir antidronines sistemas. Jos čia galės išbandyti savo prototipus. Lietuvos bendrovės savo sprendimus pristatė ir Pabradėje surengtoje Dronų dienos parodoje.
Vienas iš pristatytų gaminių – nedidelis, tačiau greitas ir galingas dronas „Žvirblis“. Jis gali skristi 400 km/h greičiu.
Šiuo metu į Lietuvą įskrendančių dronų naikinimui gali būti pasitelkiami NATO naikintuvai, o vienos jų raketos kaina gali siekti milijoną eurų. Tuo metu „Žvirblis“ tokį droną galėtų numušti už maždaug 5 tūkst. eurų.
Įmonių atstovai sako, kad nors valdžia viešai ragina bendradarbiauti, praktinė parama kol kas ribota: prototipus kuriančioms bendrovėms neskiriama pakankamai lėšų, jų produktai neperkami. Be to, net ir atsiradus norui įsigyti technologiją, procesas gali užtrukti ilgiau nei jos technologinis gyvavimo ciklas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad dronų sritis yra nauja tiek Europai, tiek visam pasauliui. Jo teigimu, dabar investavus į šią kryptį Lietuva ateityje galėtų užsitikrinti savo dalį augančioje rinkoje.
Parodoje Lietuvos įmonės taip pat demonstravo įvairius bepiločius orlaivius, antžemines ir jūrines bepilotes sistemas. Tarp pristatytų sprendimų buvo ir lietuvišku „Shahed“ vadinamas aparatas, galintis nuskristi toliau ir gabenti didesnį svorį.
Bendrovių atstovai teigia daug patirties perimantys iš Ukrainos. Naujausias technologijas kuriantys lietuviai taip pat pasitelkia dirbtinį intelektą.
„Mainline“ vadovas Audrius Zujus sakė, kad bendrovė kuria programinės įrangos sprendimus, leidžiančius vienu metu valdyti daugybę dronų spiečių, stebėti žmonių buvimo vietą ir veiksmus, analizuoti vaizdą bei koordinuoti pajėgas.