JAV Demokratų partija per Kongreso tarpinius rinkimus iškovojo tiek vietų, kad galėtų kontroliuoti Senatą ir Atstovų rūmus. Vis dėlto ši pergalė nebūtinai pakeis Donaldo Trumpo poziciją Maskvos ir Kyjivo atžvilgiu. Ekspertai mano, kad prezidentui toliau artėjant prie Rusijos, spaudimas Ukrainai gali tik didėti.
Demokratai Senate laimėjo 53 vietas, o respublikonai – 42. Senato kontrolei reikalingos 51 vieta. Atstovų rūmuose demokratai gavo 220 vietų, respublikonai – 127, o daugumai užsitikrinti reikia 218 vietų.
D. Trumpas demokratus pasveikino su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti.
Pralaimėjimą šalies viduje Trumpas gali bandyti atsverti užsienio politikos laimėjimais
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas jau pareiškė, kad JAV tarpiniai rinkimai nepakeis Maskvos požiūrio. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas taip pat teigė, kad Maskva nesitiki, jog rinkimų rezultatai iš esmės pagerins dvišalių santykių plėtros kryptį.
Ekspertai, kaip skelbia „Agentstvo“, įžvelgia kelis galimus tolesnės politikos scenarijus.
Europos tarptautinių santykių tarybos analitikės Celia Belin ir Majda Ruge mano, kad D. Trumpas gali daugiau dėmesio skirti tarptautiniams susitarimams, taip mėgindamas kompensuoti nesėkmes vidaus politikoje. Londono ekonomikos mokyklos profesorius Peteris Trubowitzas teigia, kad kuo skaudesnis respublikonų pralaimėjimas, tuo atkakliau prezidentas gali siekti susitarimo dėl Ukrainos. Vladimiras Putinas taip pat gali skubėti sudaryti susitarimą, kol JAV valdžioje yra jam palankesnis derybininkas.
„Bloomberg“ rašė, kad nedaugelis tikisi, jog susilpnėjęs D. Trumpas taps palankesnis Ukrainai ir Europai. Vis dėlto jo politinis susilpnėjimas gali sumažinti galimybes spausti Volodymyrą Zelenskį priimti Kyjivui nepalankų susitarimą. „The Atlantic“ anksčiau skelbė, kad Ukrainoje nerimaujama dėl galimo prezidento spaudimo sumažėjimo po respublikonų pralaimėjimo.
Leidinio duomenimis, Ukrainos valdžia baiminasi, kad JAV prezidentas gali išnaudoti paskutines savaites iki sausio 3 d., kai respublikonai dar kontroliuos abu Kongreso rūmus. C. Belin ir M. Ruge taip pat neatmeta galimybės mėginti atkurti JAV komercinius ryšius su Rusija Ukrainos teritorijų sąskaita.
„Bloomberg“ neseniai nurodė, kad respublikonų pralaimėjimas gali paskatinti V. Putiną artėjant žiemai sustiprinti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Tokiu būdu Maskva esą siektų priversti Kyjivą kapituliuoti.
Brookingso instituto ekspertas Danielis Hamiltonas mano, kad demokratai galės į gynybos įstatymų projektus įtraukti finansavimą Ukrainai. Tokiems dokumentams D. Trumpui būtų sunku užkirsti kelią veto. Tačiau ECFR analitikė Nevada Joan Lee įspėja, kad net ir Kongreso skirtas lėšas prezidentas gali atsisakyti išleisti.
Rusija tikisi sankcijų išimčių, o Europa gali perimti didesnę atsakomybę
„Bloomberg“ duomenimis, Kremlius ketina siekti tolesnio sankcijų švelninimo, tačiau neatsisakyti karo. Rusijos mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto direktorius Fiodoras Voitolovskis nesitiki, kad Kongresas, nepaisant jo sudėties, visiškai panaikins sistemines sankcijas. Tačiau, jo vertinimu, D. Trumpas gali sustabdyti kai kuriuos apribojimus arba suteikti išimčių.
C. Belin ir M. Ruge prognozuoja, kad demokratai pradės tikrinti su prezidento aplinka susijusių žmonių komercinius interesus. Dėl to susitarimai su Maskva gali tapti mažiau patrauklūs.
Vyresnysis Brookingso instituto mokslo darbuotojas Ryanas Hassas mano, kad D. Trumpas aktyviai pasitelks muitus ir taip mėgins patikrinti savo įgaliojimų ribas. J. Lee pažymi, kad spaudimas gali būti daromas ir JAV Europos sąjungininkėms.
R. Hassas taip pat prognozuoja, kad dalis JAV karių bus toliau išvedama. C. Belin ir M. Ruge tikisi, jog Europos valstybėms teks didesnė atsakomybė už NATO gynybą.
R. Hasso vertinimu, D. Trumpas karinę galią demonstruos ten, kur nesitiki rimto atsako, tačiau stengsis išvengti tiesioginio susidūrimo su Rusija ir Kinija.