NATO antradienį paskelbė, kad Juodosios jūros regione dislokuos papildomų pajėgumų. Toks sprendimas priimtas po virtinės dronų atakų prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų, kurios laikomos naujausiu pavyzdžiu, kaip Rusijos karas prieš Ukrainą persimeta už jos teritorijos ribų.
Po Aljanso šalių ambasadorių susitikimo Briuselyje NATO atstovė Allison Hart internete pranešė, kad į regioną bus pasiųsta papildomų pajėgumų. Jie padės vykdyti stebėjimą, žvalgybą ir kriminalistinius tyrimus.
Pasak A. Hart, NATO ir toliau išliks vieninga, pasirengusi reaguoti į bet kokią grėsmę ir saugoti milijardą savo gyventojų.
Bulgarija sulaukė sąjungininkų pagalbos
NATO pareiškimas paskelbtas netrukus po to, kai Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas pranešė apie JAV karinio lėktuvo patruliavimą virš Juodosios jūros. Pasak jo, Bulgarija paprašė pagalbos po naujausių dronų atakų.
R. Radevas teigė, kad amerikiečių P-8 „Poseidon“ pradėjo vykdyti žvalgybos misijas, stebėti galimus pavojus ir patruliuoti virš Juodosios jūros.
Bulgarijos ministro pirmininko teigimu, į Sofijos prašymą sureagavo kelios NATO valstybės, o šalis tikisi sulaukti papildomos pagalbos.
Po virtinės smūgių laivams vandenyse prie NATO ir Europos Sąjungai priklausančių Bulgarijos bei Rumunijos krantų be žinios dingo daugiau kaip 20 jūreivių. Šias atakas pasmerkė Europa.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad šešios per dešimt dienų įvykdytos atakos, kurias, kaip įtariama, surengė Rusijos dronai, yra pavojinga ir nepriimtina eskalacija.
K. Kallas apkaltino Kremlių vėl suaktyvinus pastangas trikdyti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir taip atimti iš Kyjivo pajamas.
Ji taip pat įspėjo, kad naujausi smūgiai dar labiau stiprina „tobulą audrą“, su kuria susiduria pasaulinė maisto tiekimo sistema. Jai jau daro poveikį įvairiuose regionuose tvyrančios sausros ir karas Artimuosiuose Rytuose.
Atakos sustiprino NATO susirūpinimą dėl, Aljanso vertinimu, vis neatsakingesnių Maskvos veiksmų, Rusijos pajėgoms įstrigus kare Ukrainoje.
NATO ir ES siekia atsispirti, jų teigimu, Kremliaus vykdomai „hibridinei“ sabotažo ir kišimosi kampanijai, kuria mėginama susilpninti Vakarų paramą Kyjivui.
Po vasarą įvykusių rezonansinių incidentų, tarp jų ir atvejo, kai viename Vokietijos oro uoste aptiktas sprogmenų prikrautas dronas, NATO bando pasiųsti Rusijai signalą, kad ši sumažintų savo veiksmų intensyvumą.