Ekvadorą pasiekė skaudi žinia – mirė Siamo dvyniai José Luisas ir José Armando Cevallos Herrera. 27 metų broliai spalio 15-osios ankstų rytą užgeso Kolumbijos mieste Zipakiroje esančioje ligoninėje, į kurią buvo išvykę gydytis ir reabilituotis. Jie tikėjosi išmokti savarankiškai stovėti ir vaikščioti.
Užsienio žiniasklaida, remdamasi dailystar.co.uk, skelbia, kad José Luisas sunegalavo spalio 14 dieną. Jo būklė netrukus ėmė sparčiai blogėti.
Vyresnysis brolių brolis Damianas Cevallosas radijui „La Voz de Milagro“ pasakojo, jog prieš kritinį sveikatos pablogėjimą José Luisas susidūrė su šlapinimosi sutrikimais.
Šeimos bičiulis Fernando Carrillo, prisidėjęs prie brolių perkėlimo į ligoninę, teigė, kad José Luisui sustojo širdis. Medikai jį atgaivino, tačiau, kaip pranešama, dėl šio įvykio José Armando patyrė širdies smūgį.
Apie netektį paskelbė brolių komanda
Žinią apie dvynių mirtį paviešino jų komanda. Pranešime išreikštas didžiulis skausmas ir liūdesys, taip pat pabrėžta, kad brolių istorija, šypsenos ir požiūris į gyvenimą paliko neišdildomą įspūdį daugelio žmonių širdyse.
Komanda taip pat patvirtino, jog daugiau informacijos apie José Luiso ir José Armando mirties aplinkybes viešai neskelbs.
Gyvenimą dalijosi nuo pat gimimo
Broliai visą gyvenimą buvo kartu ir ne kartą pasakojo apie kasdienius išbandymus, susijusius su jų fizine būkle. Vaikystėje jiems buvo sudėtinga suderinti kojų judesius, todėl iš pradžių jie judėdavo šliauždami grindimis.
José Luisas yra prisiminęs, kad šliaužti buvo sunku būtent dėl to, jog broliai nemokėjo koordinuoti kojų judesių.
Didžiausia jų svajonė buvo išmokti vaikščioti savarankiškai. José Luisas yra pasakojęs, kad kartais jie verkdavo, nes norėjo normaliai vaikščioti abiem kojomis.
Nepaisydami šio troškimo, broliai atsisakė operacijos, kuri būtų leidusi jiems atsiskirti.
José Luisas anksčiau yra sakęs, kad, jeigu gimtų iš naujo, vėl norėtų gimti Siamo dvyniu. Tuo metu José Armando bendrą gyvenimą su broliu vadino gražiausia Dievo jam suteikta dovana.