Latvija šiuo metu negali nei 300 proc. padidinti mokesčių už rusiškų grūdų tranzitą geležinkelių infrastruktūra, nei visiškai uždrausti tokio tranzito. Tai po antradienį vykusio vyriausybės posėdžio pareiškė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Premjeras teigė, kad dar šią savaitę vyks į Briuselį aptarti šio klausimo. Praėjusią savaitę jis kartu su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą bei Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen. Bendrame laiške politikai paragino uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Europos Sąjungą (ES).
A. Kulbergo teigimu, pagrindinė kliūtis yra ta, kad tarifų ir tranzito politiką išimtinai nustato ES. Nors tam tikromis aplinkybėmis Latvija galėtų imtis veiksmų, toks sprendimas keltų specifinių rizikų.
Rusiškiems grūdams iki šiol nėra taikomos sankcijos. Be to, teisiškai jie nepriklauso Rusijai – jų savininkės yra Latvijos strateginių partnerių, JAV, Šveicarijos ir Japonijos, bendrovės.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad šiuos grūdus perka didžiausios pasaulio korporacijos. Tų pačių valstybių įmonės taip pat įsigyja grūdus iš Baltijos šalių ūkininkų.
Draudimas Latvijai galėtų užtraukti iki 800 mln. eurų ieškinių
Antradienį Latvijos vyriausybė buvo informuota, kad uždraudus rusiškų grūdų tranzitą šaliai iš karto galėtų grėsti 200–800 mln. eurų vertės teisminiai ginčai. A. Kulbergas taip pat nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu nagrinėjamas panašus ginčas dėl 12 mlrd. eurų.
Briuselyje premjeras ketina pateikti šiuos pavyzdžius ir inicijuoti diskusiją dėl tokio tranzito draudimo visos ES mastu.
Anksčiau šį mėnesį Estija įvedė nacionalines sankcijas, uždraudusias rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą per šalį. Tačiau Estijos situacija skyrėsi nuo Latvijos: sprendimo priėmimo metu nebuvo galiojančių grūdų tranzito sutarčių. Latvija jau buvo sudariusi sutartis dėl 300 tūkst. tonų grūdų pervežimo.
A. Kulbergas sakė, kad anksčiau nebuvo įvertinta, kiek galėtų kainuoti tokie teisminiai procesai. Dabar, jo teigimu, būtina apskaičiuoti galimą riziką valstybės biudžetui.
Neįvertinta buvo ir kita aplinkybė: priimdama sprendimą 300 proc. didinti naudojimosi geležinkelių infrastruktūra mokesčius, vyriausybė nežinojo, kad tokio masto padidinimas gali būti neįmanomas.
Vyriausybė antradienį taip pat planavo svarstyti galimą institucijų, nustatančių geležinkelių infrastruktūros mokesčius, sistemos pakeitimą. Buvo svarstoma šią funkciją iš valstybinės geležinkelių bendrovės „Latvijas Dzelzceļš“ perduoti Viešųjų paslaugų reguliavimo komisijai. Vis dėlto posėdyje šis klausimas nebuvo nagrinėtas.
Kaip anksčiau skelbė LETA, antradienį įsigaliojo „Latvijas Dzelzceļš“ patronuojamosios įmonės „LatRailNet“ sprendimas vidutiniškai 25 proc. padidinti mokestį už rusiškų grūdų tranzitą geležinkelių infrastruktūra. Tai naujienų agentūrai sakė „LatRailNet“ vadovė Justina Hudenko.
Pasak J. Hudenko, atskirų mokesčio dalių tarifai didės 21,4–27,4 proc., o bendras vidutinis augimas sudarys 25 proc. Skaičiuojant atsižvelgiama į infrastruktūros sąnaudas, susijusias su visais atitinkamos kategorijos grūdų vežimais, ir konkrečių transporto operacijų išlaidas.
LETA taip pat pranešė, kad A. Kulbergas pasiūlė apsvarstyti galimybę likviduoti „LatRailNet“, o jos funkcijas perduoti Viešųjų paslaugų reguliavimo komisijai.
Rugsėjo 17 d. Latvijos Saeima galutinai priėmė Geležinkelių įstatymo pataisas. Jomis numatyta iki metų pabaigos paspartinti mokesčių už rusiškų grūdų tranzitą geležinkeliais peržiūrą.
Pakeitimai sudaro galimybę operatyviai didinti infrastruktūros naudojimo mokesčius už tranzitu vežamus grūdus, jei jų vežimo dokumentuose nurodyta išsiuntimo stotis yra Rusijoje. Šios pataisos galios iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Rugsėjo 8 d. Latvijos vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtus Ministrų kabineto taisyklių pakeitimus. Pagal juos Maisto ir veterinarijos tarnybai suteikta teisė imti per Latviją gabenamų grūdų krovinių mėginius ir atlikti laboratorinius tyrimus, kad būtų patikrinta deklaruota grūdų kilmės šalis.