Ilgainiui Ukrainos smūgiai Rusijos duomenų centrams jos ekonomikai gali būti ne mažiau skausmingi nei atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas. Taip Ukrainos radijui teigė kibernetinio saugumo ekspertas Kostiantynas Korsunas.
Jo teigimu, techniniu požiūriu Ukrainoje veikiantys duomenų centrai iš esmės nesiskiria nuo esančių Rusijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse. Tačiau jų pažeidimo pasekmės skiriasi dėl skirtingos infrastruktūros struktūros.
K. Korsunas aiškino, kad Rusijoje interneto prieiga, duomenų saugojimas ir prieglobos paslaugos yra itin centralizuoti. „Yandex“ valdomi duomenų centrai yra labai dideli, teikia dešimtis ir šimtus paslaugų, todėl ši bendrovė Rusijoje iš esmės monopolizavo rinką.
Ukrainoje, priešingai, sistema yra decentralizuota ir paskirstyta. Todėl, eksperto teigimu, Ukrainai suduoti smūgiai didžiajai daliai naudotojų beveik nepastebimi – dažniausiai nukenčia tik tie interneto išteklių savininkai, kurie neturi atsarginių kopijų.
Rusijoje padėtis kitokia: po sutrikimų žmonės masiškai skundžiasi neveikiančiomis paslaugomis. Problemų kyla naudojantis taksi, išmaniųjų namų sistemomis, įvairiomis platformomis ir net atsiskaitant kavinėse.
Rusijos interneto infrastruktūrą papildomai kontroliuoja vyriausybė ir saugumo tarnybos. Interneto paslaugų teikėjų tinkluose įrengtos vadinamosios juodosios dėžės, skirtos duomenų srautui stebėti.
K. Korsuno vertinimu, jeigu Ukrainos smūgiai išliks tokio pat tempo, masto ir veiksmingumo, Rusijos įmonės gali pradėti žlugti. Šiuo metu Rusija bando svarbiausias paslaugas perkelti į kitus duomenų centrus, tačiau tokia operacija negali būti atlikta greitai. Be to, visame pasaulyje trūksta laisvų serverių.
Ekspertas pabrėžė, kad net taksi paslaugų sutrikimai gali turėti platesnių ekonominių pasekmių: mažiau žmonių galėtų pasiekti darbą, vairuotojai prarastų pajamas, mažėtų ekonominis aktyvumas ir mokestinės įplaukos.
Infrastruktūros smūgis galėtų sukelti paniką bankuose
K. Korsunas taip pat išskyrė „Yandex“ reikšmę verslui, įskaitant bankų sektorių. Bankams būtina infrastruktūra, kurioje veiktų operacijų apdorojimo sistemos. Jei tokia infrastruktūra nebeveiktų, sustotų operacijų apdorojimas, bankai negalėtų normaliai veikti, o atsiskaitymai kortelėmis būtų nutraukti.
Jo teigimu, didelis interneto infrastruktūros sutrikimas galėtų sukelti paniką bankų sektoriuje. Žmonės galėtų masiškai skubėti atsiimti indėlių ir išsigryninti pinigų, o tai, eksperto nuomone, galėtų nulemti Rusijos bankų sistemos žlugimą.
K. Korsunas duomenų centrus įvardijo kaip galimus alternatyvius taikinius tuo atveju, jei dėl „energetinių paliaubų“ būtų apriboti smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir energetikos infrastruktūrai.
Rusijoje, pasak jo, yra maždaug keturis ar penkis kartus daugiau duomenų centrų nei Ukrainoje: Ukrainoje jų yra 50–60, o Rusijoje – apie 230–240. Ekspertas teigė, kad tai yra perspektyvi kryptis, jei nebūtų galima smogti naftos perdirbimo gamykloms ar energetikos objektams – tokiu atveju alternatyviais taikiniais galėtų tapti sandėlių kompleksai arba informacinių technologijų infrastruktūra.
Jis taip pat nurodė, kad Mitiščiuose, į šiaurę nuo Maskvos, yra paskutinis didelis Rusijos duomenų centras. K. Korsuno pareiškimu, sėkmingas smūgis šiam objektui galėtų sukelti didelius sutrikimus, trunkančius kelis mėnesius.