Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigia nematantis ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis. Todėl, jo nuomone, Europa turi ir toliau teikti Ukrainai karinę bei finansinę paramą ir padėti jai pasiruošti žiemai.
Apie tai pirmadienį televizijai TV3 kalbėjęs E. Rinkevičius komentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl vadinamųjų energetinių paliaubų ir susitarimo su Rusija dėl dyzelino tiekimo.
Vertindamas paliaubų perspektyvas, Latvijos vadovas sakė į situaciją žvelgiantis realistiškai. Jo teigimu, Rusija vis dar nesiekia užbaigti karo, nes Vladimiras Putinas tikisi pergalės.
„Putinas vis dar įsitikinęs, kad gali laimėti“, – sakė E. Rinkevičius.
Vis dėlto prezidentas pažymėjo, kad JAV pasiekus susitarimą dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo, tai būtų naudinga visoms pusėms.
E. Rinkevičius kol kas neskubėjo daryti didelių išvadų iš D. Trumpo pareiškimų. Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruosius pusantrų metų tarptautinėje politikoje tvyro daugiau ar mažiau valdomas nenuspėjamumas, o politinė retorika dėl krizės Artimuosiuose Rytuose ir karo Ukrainoje nuolat keičiasi.
Prezidentas taip pat paminėjo artėjančius JAV rinkimus ir dideles degalų kainas, kurios gali veikti politinius pareiškimus.
Paklaustas, ar D. Trumpo paskelbtas susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo reiškia JAV suartėjimą su Maskva, E. Rinkevičius sakė, kad Vašingtonas su Rusija palaiko tiek oficialius, tiek neoficialius ryšius. Jis priminė JAV ir Ukrainos prezidentų bei JAV ir Rusijos prezidentų pokalbius, praėjusių metų rugpjūtį Ankoridže vykusį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą ir praėjusią žiemą aptartus taikos planus. Tačiau nė viena iš šių iniciatyvų karo neužbaigė.
Latvijos vadovas paragino daugiau dėmesio skirti sritims, kurioms Latvija ir kitos Europos šalys gali daryti įtaką.
„Yra dalykų, kuriems galime daryti įtaką. Yra dalykų, kuriems poveikio padaryti negalime, tačiau Europos kontekste tikrai yra sričių, kuriose galime veikti“, – teigė jis.
E. Rinkevičiaus teigimu, Europa privalo toliau remti Ukrainą, nepaisydama to, kokia kryptimi keisis politika kitapus Atlanto. Pagalbos reikia nedelsiant, nes Rusijos atakos nesiliauja, o artėjanti žiema gali būti atšiauri.
Ukrainos gaunama informacija rodo, kad šalis susiduria su daugybe skirtingo pobūdžio atakų. Pasak prezidento, keičiasi ir kare naudojamos technologijos, įskaitant reaktyvinius dronus, kuriuos perimti sudėtingiau. Ukrainos veiksmus jis pavadino išradingais, išskirdamas smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir duomenų centrams.
Ateinantys metai gali tapti lūžio tašku
E. Rinkevičius įspėjo, kad ateinantys metai gali būti lemiami sprendžiant dėl tolesnės Europos paramos Ukrainai. Keliose Vakarų Europos valstybėse veikia politinės jėgos, raginančios tokią paramą nutraukti.
Jis atkreipė dėmesį į Vokietijoje skambančias kalbas apie energetinio bendradarbiavimo su Rusija atkūrimą ir Prancūzijoje reiškiamus siūlymus nutraukti finansinę paramą Ukrainai.
Prezidento teigimu, diskusijos apie rusiškų dujų tiekimo Europai atnaujinimą kol kas daugiausia lieka teorinės. Tačiau artėjant rinkimams ir galint jiems paveikti Europos Sąjungos veiklą, Ukrainai dabar būtina suteikti kuo didesnę pagalbą, kad ji galėtų atlaikyti žiemą.
E. Rinkevičius pripažino, kad įtikinti partnerius remti Ukrainą nuo pat pradžių buvo sudėtinga. Lengviausia tai padaryti pavyko 2022 m. pavasarį, kai po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos dalis sprendimų jau buvo parengti iš anksto. Vėliau susitarimai tapo sunkesni, tačiau bendrą paramos kryptį iki šiol pavyko išlaikyti.
Vis dėlto šalims nepavyko susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai. Sunkumų kilo ir kai kuriais atvejais pratęsiant sankcijas.
Kaip pranešta, D. Trumpas apie susitarimą su V. Putinu paskelbė likus kelioms savaitėms iki JAV kadencijos vidurio rinkimų. Per juos jo Respublikonų partija gali prarasti Kongreso kontrolę, o rinkėjams nerimą kelia dėl kylančių degalų kainų didėjančios pragyvenimo išlaidos.
JAV iždo departamentas išdavė laikiną leidimą, leidžiantį pasaulinei rinkai tiekti rusišką dyzeliną iki 2027 m. balandžio.
JAV ir jų partneriai Rusijai sankcijas taiko nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Šiemet priimtas sprendimas laikinai panaikinti JAV sankcijas, kad būtų galima parduoti rusišką naftą, sukėlė susirūpinimą. Tai gali apsunkinti pastangas sumažinti Rusijos pajamas iš naftos, reikalingas karui Ukrainoje finansuoti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad D. Trumpas, sutikęs importuoti rusiškus naftos produktus JAV trūkumui mažinti, priėmė gėdingą ir silpną sprendimą.
„Tai tikrai neteisinga, tai tikrai negarbingas mūsų partnerių žingsnis ir, mano nuomone, silpnas sprendimas“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Šiuos komentarus V. Zelenskis išsakė tuo metu, kai Ukrainos derybininkų delegacija penktadienį ir šeštadienį turėjo susitikti su JAV pareigūnais Jungtinėse Valstijose.