Kitą mėnesį sukaks treji metai, kai buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys buvo nuteistas politinės korupcijos byloje ir pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis ne kartą bandė pasiekti, kad būtų lygtinai paleistas anksčiau, tačiau teismai jo skundų kol kas netenkino.
Interviu Eltai V. Gapšys teigė, kad nepriklausomai nuo tolesnių sprendimų dėl jo prašymų kitų metų vasario 1 dieną lygtinis paleidimas jam turėtų būti pritaikytas privalomai. Tą dieną jis bus atlikęs tris ketvirtadalius skirtos bausmės, o įstatyme numatyta, kad tokiu atveju lygtinis paleidimas taikomas asmenims, kurie nėra nuteisti už itin sunkius nusikaltimus ir kuriems netaikomos kitos išimtys, pavyzdžiui, susijusios su pažangos stoka.
Eltos žurnalistė su V. Gapšiu kalbėjosi mobiliuoju telefonu tuo metu, kai jis dirbo ir turėjo leidimą būti laisvėje bei naudotis transportu.
Buvęs politikas ir teisininkas sakė per kalėjime praleistus metus geriau supratęs sistemos problemas. Jo teigimu, turėdamas galimybę jis imtųsi pokyčių.
Kalėjimo tvarkoje įžvelgia nelogiškų sprendimų
V. Gapšys pasakojo, kad kasdien dirba Vilniuje, tačiau negali pasiimti vaikų iš mokyklos ir nuvežti jų į būrelius. Jo teigimu, anksčiau tokia galimybė buvo suteikta, bet vėliau leidimas panaikintas.
Jis sakė, kad nepalankūs sprendimai dėl lygtinio paleidimo ypač skaudūs dėl šeimos aplinkybių. Jeigu jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, į laisvę jis išeitų vienu ar dviem mėnesiais anksčiau.
Pasak buvusio Seimo nario, savaitgaliais jis gali grįžti pas artimuosius. Pirmadienio rytą jis nuveža vaikus prie mokyklos, tada vyksta į Kauną, kur privalo nustatytu laiku užsiregistruoti, nusiimti elektroninę apykoję ir patikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Po to jis grįžta į darbą Vilniuje, o vakare vėl vyksta į Kauną.
V. Gapšys teigė nesuprantantis, kodėl jam neleidžiama po savaitgalio iš šeimos namų Vilniuje važiuoti tiesiai į darbą ir apykoję nusiimti vakare. Jis tvirtino apie tai raštu ir žodžiu kreipęsis į pareigūnus, tačiau leidimo negavo. Jo manymu, tokia tvarka nelogiška, o kai kurie pareigūnai esą taip pat pripažįsta, kad ji nėra racionali.
„Apykojės dedamos ne visiems“, – sakė V. Gapšys, atsakydamas į klausimą, ar elektroninės stebėjimo priemonės taikomos visiems už nužudymą nuteistiems asmenims. Jis pabrėžė, kad yra žmonių, teistų tris kartus, tačiau jis pats nebėga ir nesislapsto.
Buvęs politikas teigė apskundęs tokią tvarką, nes mano, jog valstybės lėšos naudojamos neefektyviai, o įstatymu kai kuriais atvejais piktnaudžiaujama. Jo teigimu, likusią bausmės dalį jis greičiausiai praleis su apykoje, tačiau labiausiai jam gaila žmonių, neturinčių teisinio išsilavinimo ir negalinčių ginčyti, jų manymu, absurdiškų sprendimų.
Kritikavo konvojavimo tvarką ir biudžeto naudojimą
V. Gapšys taip pat kalbėjo apie konvojavimą. Jis pateikė pavyzdį, kai žmogus, prieš dieną vaikščiojęs Laisvės alėjoje su elektronine apykoje, dėl sveikatos buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o vėliau konvojuotas į kitą ligoninę pas gydytoją.
Jo pasakojimu, pacientą į kliniką vežė du antrankiais surakintą žmogų lydėję pareigūnai. Po apžiūros jis buvo sugrąžintas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o vėliau – į kalėjimą. V. Gapšys tokį procesą pavadino pertekliniu ir teigė apie valstybės lėšų švaistymą kalbėjęs su kalėjime apsilankiusia ministre.
Jo manymu, jeigu žmogui leidžiama išvykti į namus, jam būtų galima uždėti apykoję, nustatyti laiką, kada jis turi būti ligoninėje, ir stebėti jo buvimo vietą. Tokiu atveju, V. Gapšio teigimu, nebūtų reikalingi nei antrankiai, nei konvojavimas.
Buvęs politikas teigė, kad Kalėjimų tarnybos biudžetas siekia 100 mln. eurų, iš kurių 80 mln. eurų skiriama atlyginimams. Jo skaičiavimu, maždaug 4 tūkst. nuteistųjų tenka po 25 tūkst. eurų per metus. V. Gapšys mano, kad problema yra ne lėšų trūkumas, o tvarkos ir gebėjimo racionaliai jas naudoti stoka.
Jis teigė, kad tapęs ministru biudžetą mažintų 20 proc., keistų kelis įstatymus ir taip sutaupytų 20 mln. eurų. V. Gapšio vertinimu, sistemai reikia ne didesnio finansavimo, o efektyvesnio valdymo.
Buvęs Seimo narys pripažino suprantantis, kad dėl tokios kritikos gali sulaukti pasmerkimo, tačiau sakė kalėjimų sistemai esantis nepatogus žmogus, nuolat kartojantis, kad ji veikia netinkamai.
Jis taip pat pabrėžė, kad nuteistieji ne visada prašo visiškos laisvės – kai kuriems svarbiau suteikti galimybę dirbti ar užsiimti kita veikla. V. Gapšys pripažino, kad tarp nuteistųjų yra įvairių žmonių ir ne visi jie yra nekalti, tačiau tai, jo nuomone, nereiškia, kad pati sistema neturėtų būti tobulinama.
Paklaustas, kodėl iš Kauno vyksta dirbti į biurą Vilniuje ir ar mano nebekeliantis grėsmės valstybei, V. Gapšys atsakė siūlantis įvertinti, kokią konkrečiai grėsmę jis galėtų kelti.
Jis taip pat sakė, kad didžioji dalis trumpam į laisvę išleidžiamų nuteistųjų į kalėjimą grįžta nustatytu laiku. Pasak V. Gapšio, sugrįžta 99 proc. tokių žmonių, tačiau viešai dažniausiai pranešama tik apie kelis susitarimų nesilaikiusius asmenis.
V. Gapšiui skirta 4 metų ir 3 mėnesių bausmė
ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas V. Gapšiui skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2023 metais Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus. Tarp jų buvo tuometinė Seimo pirmininkė, Darbo partijos frakcijos Seime nariai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybė bei nariai ir žemės ūkio ministrė. Teismo vertinimu, šie asmenys turėjo būti skatinami veikti R. Kurlianskio prašomu teisėtu arba neteisėtu būdu.
Politinės korupcijos byloje kaltais taip pat pripažinti Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis.
Laisvės atėmimo bausmės skirtos V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui. E. Masiuliui, kaip ir V. Gapšiui, kol kas nepavyko būti lygtinai paleistam į laisvę.