Renkantis augalus sodui ar gėlynui dažniausiai vertinama jų išvaizda, kaina ir žydėjimo metas. Vis dėlto yra dar vienas kriterijus, kurį ignoruojant vėliau galima skaudžiai nusivilti.
Apie tai TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė. Specialistė patarė prieš įsigyjant augalą išsiaiškinti ne tik jo pavadinimą, bet ir konkrečią rūšį bei veislę.
Veislė gali lemti, ar augalas išgyvens žiemą
Medelynai nuolat pasiūlo naujų augalų, o atvejų, kai Lietuvoje parduodamas mūsų klimatui netinkamas augalas, pasitaiko retai. Tačiau pirkėjui vis tiek svarbu pasitikrinti, kokiai klimato zonai priklauso pasirinkta veislė.
I. Auželienė pabrėžė, kad net to paties augalo veislės gali būti labai skirtingo atsparumo. Pavyzdžiui, vieni rododendrai Lietuvoje sėkmingai peržiemoja, o kiti – ne. Todėl vien žinojimas, kad rododendrai mūsų šalyje auginami, negarantuoja, kad žiemą ištvers konkretus įsigytas augalas.
Prekybos centruose ir medelynuose siūlomas augalas gali atrodyti nepriekaištingai, tačiau tai, kad jis parduodamas Lietuvoje, dar nereiškia, jog čia gerai augs ir peržiemos. Tinkamumą nesunku patikrinti internete: prie viso augalo pavadinimo reikėtų įrašyti žodį „zone“ arba „zona“. Tą patį galima pasitikslinti ir naudojant dirbtinį intelektą.
Lietuvoje išskiriamos trys atsparumo zonos: Vilniaus apylinkės priskiriamos 4 zonai, Vidurio Lietuva – 5, o pajūris – 6 zonai. Jei nurodyta, kad augalas skirtas 7–8 zonai, Lietuvoje jį auginti galima, tačiau lauke jis neperžiemos.
Labai patikusį, bet šalčiui neatsparų augalą galima auginti vazone ir šaltuoju metų laiku perkelti į patalpą – šildomą terasą, verandą ar garažą.
Kodėl neperžiemoja net tinkamų veislių augalai?
Žiemos išbandymo kartais neatlaiko ir mūsų klimatui tinkamos veislės. Priežastis gali būti ne pats augalas, o jo auginimo sąlygos iki pardavimo.
Jei augalas nuo dauginimo iki prekybos auginamas idealiame šiltnamyje, persikėlimas į natūralią aplinką jam gali tapti dideliu stresu. Taip, pasak docentės, gali nutikti, pavyzdžiui, levandoms.
Dėl to dalį prekyboje esančių augalų specialistė siūlo vertinti kaip sezoninę puošmeną. Kai kurie augalai auginami trumpalaikiam grožiui vazonuose ar loveliuose. Viržiai dažnai skirti rudens ir žiemos sezonui, tačiau iš esmės gali būti vienkartinis pirkinys.
Tokios problemos gali ištikti ir rododendrus: jie neperžiemoja arba dėl šiltnamio sąlygų, arba dėl netinkamai pasirinktos veislės. I. Auželienė taip pat minėjo plukes, kurių netinkamumas Lietuvos klimatui paaiškėjo tik po žiemos.
Panaši situacija gali būti ir su soruolėmis. Vienos jų veislės Lietuvoje žiemoja, kitos – ne. Pirkėjus dažnai patraukia vasarą ypač gražiai atrodančios, šluotelėmis žydinčios, raudonlapės formos. Nors etiketėje jos nurodomos kaip daugiametės, po žiemos kai kurie augalai nebeatsželia.
Augalo pasas padeda patikrinti, ką iš tiesų perkate
Prieš perkant augalą docentė rekomenduoja perskaityti jo aprašymą ir patikrinti augalo pasą. Šiuose dokumentuose nurodoma konkreti veislė, kilmė, augintojas, augimo savybės ir kita svarbi informacija.
Kaip pavyzdį specialistė pateikė naują šilauogės veislę „BerryBux“, kuri daugeliui žmonių dar nėra gerai žinoma. Ji primena mėlynę, jos uogų skonis panašus į miško mėlynių, o pats krūmelis užauga nedidelis. Lapai savo išvaizda artimi buksmedžiui – tai atsispindi ir veislės pavadinime.
Ši veislė išvesta Amerikoje. Kad ji patektų į Europą, turėjo būti įsigyta jos dauginimo licencija. Dauginti ją gali ne visi, o tai darantys augintojai turi turėti augalo pasą, kuriame pateikiami pagrindiniai duomenys.
Augalo pasas, pasak I. Auželienės, leidžia įsitikinti, kad perkama būtent deklaruojama veislė. Jame dažnai nurodomas ir oficialus licencijos turėtojas, todėl pirkėjas gali pasitikrinti augalo autentiškumą.
„BerryBux“ pase augimo zona nebuvo nurodyta, tačiau docentė pati papildomai pasidomėjo šios veislės atsparumu. Jos teigimu, šilauogė ištveria iki –28 laipsnių šaltį, o po sniego danga gali atlaikyti ir maždaug –30 laipsnių bei dar žemesnę temperatūrą.
Šį augalą I. Auželienė įsigijo Estijoje. Estiją ir Latviją ji išskyrė kaip tinkamas vietas pirkti augalus, nes ten klimatas šaltesnis. Jei augalas sėkmingai auginamas ir parduodamas šiose šalyse, tikimybė, kad jis peržiemos Lietuvoje, yra labai didelė.
Vaismedžiams ir uogakrūmiams būtina sertifikuota dauginamoji medžiaga
Renkantis vaismedžių ar uogakrūmių sodinukus, svarbu ne tik pats augalas, bet ir pardavėjas bei augintojas. Norint įsigyti tikrą aviečių, serbentų, šilauogių ar kito augalo veislę, reikėtų ieškoti, kas daugina sertifikuotą dauginamąją medžiagą ir turi tam licenciją.
Kiekvienas augalas turėtų būti parduodamas su jam priklausančiu augalo pasu – nesvarbu, ar jis išaugintas Lietuvoje, ar atvežtas iš kitos Europos šalies. Lietuvos medelynas, deklaruojantis, kad užaugino, pavyzdžiui, tūkstantį obelų, turėtų atsispausdinti tūkstantį pasų ir kiekvieną medelį parduoti su atitinkamu dokumentu.
Jei augalas atvežamas iš pietų Lenkijos, pasas taip pat turi būti pridedamas. Jį turėtų pateikti tas, kas konkretų augalą padaugino. Vis dėlto specialistė pripažino, kad realybėje ši tvarka ne visada įgyvendinama tinkamai, todėl kai kuriais atvejais tai priklauso nuo pardavėjo sąžiningumo.
Dideliems plotams verta rinktis in vitro augintus augalus
Planuojant apsodinti didesnį plotą, I. Auželienė pataria atkreipti dėmesį į in vitro būdu padaugintus augalus. Tokius augalus daugina ne viena įmonė Lenkijoje, Vokietijoje ir Olandijoje.
In vitro dauginimas vyksta laboratorijoje iš labai mažos augalo dalies. Paimama meristema ir auginama mėgintuvėlyje, kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis.
Tokiu būdu gaunamas nuo virusų išvalytas augalas, o veislės paprastai nebūna sumaišytos. In vitro išauginti sodinukai dažniausiai būna sveikesni, neturi virusinių ligų, o jų atitikimas konkrečiai veislei yra griežtai kontroliuojamas.
Specialistės teigimu, tokius augalus auginti saugiau nei pirkti iškastus iš žemės. Pastaruoju atveju ne visuomet aišku, ar daigas paimtas iš motininės plantacijos ir ar tikrai priklauso nurodytai veislei. Kartais parduodami iš senų, mažai derančių plantacijų iškasti augalai, kurie jau gali būti susidėvėję, užkrėsti ligomis ir neatitikti deklaruojamos veislės.
Ypač ketinant auginti versliškai, docentė ragina nesirinkti vien pagal mažiausią kainą – svarbiausia turėtų būti sodinukų kokybė. Prieš perkant taip pat verta pasidomėti augintoju, perskaityti atsiliepimus ir įvertinti prieinamą informaciją.
Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje. Laida „Svajonių sodai“ per TV3 rodoma sekmadieniais 11 valandą.