Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuojamą bylą prieš Lietuvą nagrinėjantis arbitražas atmetė prašymą perkelti proceso vietą iš Ženevos į Dubajų, Singapūrą ar kitą neutralią valstybę.
Rugsėjo 16 dieną paskelbtame arbitrų nurodyme teigiama, kad nebuvo patenkintas liepos 6-ąją pateiktas „Belaruskalij“ prašymas arbitražo vietą iš Ženevos perkelti į Dubajaus tarptautinį finansų centrą, Singapūrą arba kitą neutralią jurisdikciją už Europos Sąjungos ribų, labiau nutolusią nuo Europos sankcijų sistemos. Lietuva liepos 21 dieną ragino šį prašymą atmesti.
„Belaruskalij“ aiškino, kad 2024 metų birželį, kai buvo pasirinkta arbitražo vieta, Šveicarija galėjo būti laikoma neutralia ne ES valstybe. Tačiau, bendrovės teigimu, vėliau aplinkybės pasikeitė – 2025 metų spalį Šveicarijoje įsigaliojo sankcijų apribojimai, galintys tiesiogiai paveikti investuotojų ir valstybių ginčų sprendimą.
Arbitrų dokumente nurodoma, kad „Belaruskalij“ abejojo, ar Ženeva tebėra neutrali vieta. Bendrovė rėmėsi Šveicarijos nutarimu, pagal kurį už Šveicarijos ar Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės ribų priimti arbitražo sprendimai investuotojų ir valstybių ginčuose Baltarusijos subjektų naudai nėra pripažįstami ar vykdomi.
Baltarusijos įmonė taip pat teigė, kad Šveicarija beveik besąlygiškai ir sistemiškai taiko ES sankcijas, todėl Ženeva esą nebeapsaugota nuo ES politikos įtakos. „Belaruskalij“ neatmetė galimybės, kad Šveicarija ateityje imsis papildomų priemonių, galinčių panaikinti Baltarusijos investuotojams palankius sprendimus, arba kad jos teismų praktika išplės sankcijų taikymą.
Lietuva savo pozicijoje pabrėžė, kad arbitražo vieta gali būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, dėl kurių procesas nebegalėtų tinkamai vykti pasirinktoje pradinėje vietoje. Vyriausybės teigimu, 2025 metais ES ir Šveicarijos priimtos sankcijos neturi įtakos Ženevos tinkamumui nagrinėti bylą.
Arbitrų nurodyme taip pat perteikiama Lietuvos pozicija, kad neapibrėžta nuoroda į galimą sankcijų griežtėjimą ar būsimus teisės pokyčius nėra pakankamas pagrindas keisti arbitražo vietą. Išskirtinės aplinkybės, Lietuvos teigimu, turi egzistuoti dabar, o ne neapibrėžtoje ateityje.
Lietuva dar nurodė, kad „Belaruskalij“ prašymas buvo pateiktas pavėluotai – jame minimos Šveicarijos sankcijos įsigaliojo likus aštuoniems mėnesiams iki kreipimosi. Be to, vietos keitimas šiame proceso etape, šalies vertinimu, sukeltų didelių trikdžių.
Arbitrai pažymėjo, kad pagal Šveicarijos teisę arbitražo vietą galima pakeisti tik susiklosčius išskirtinėms ir svarbioms aplinkybėms, dėl kurių tinkamas procesas pradinėje vietoje tampa neįmanomas arba iš esmės pažeidžiama vienos ar abiejų šalių teisė į teisingą procesą.
Įvertinęs aplinkybes, arbitražo teismas padarė išvadą, kad neįvyko tokių pokyčių, dėl kurių vietą reikėtų keisti siekiant apsaugoti šalis, ypač „Belaruskalij“ procesines teises.
Arbitražo posėdžio vieta, jei nebus priimtas kitas sprendimas, lieka Taikos rūmai Hagoje.
2023 metų spalį „Belaruskalij“ pradėtas ginčas prieš Lietuvą nagrinėjamas pagal 1976 metų UNCITRAL (angl. United Nations Commission on International Trade Law) taisykles. Tam sudarytas specialus ad hoc arbitražas, kurį sudaro trys arbitrai: vieną skiria ieškovas, kitą – atsakovas, o trečiasis pasirenkamas pačių arbitrų sprendimu.
Nuolatinis arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) 2024 metais paskelbė, kad procesui vadovauja Šveicarijos arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler. Kiti arbitražo nariai yra Maroko arbitras Azzedine’as Kettani, paskirtas „Belaruskalij“, ir Jungtinės Karalystės arbitras Zachary’is Douglas, paskirtas Lietuvos.
BNS skelbė, kad Lietuvai šiame ginče atstovauja viena didžiausių šalies teisinių paslaugų įmonių „Ellex Valiunas“ bei tarptautiniu mastu žinoma Londono advokatų kontora „Covington & Burling“.
„Belaruskalij“ savo ruožtu pasamdė tarptautinę advokatų kontorą „Mansors International“, kurios nepriklausomi asocijuoti nariai veikia Honkonge, Rusijoje, Baltarusijoje, Suomijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Kaip anksčiau pranešė BNS, 2024 metų gruodį „Belaruskalij“ PCA pateikė ieškinį Lietuvai ir pareikalavo atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Investicinio arbitražo procesą bendrovė pradėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė 2022 metų sausį pripažino negaliojančia „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį. Nuo 2022 metų vasario 1 dienos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą buvo sustabdytas.
„Belaruskalij“ kroviniai iš Baltarusijos sienos į Klaipėdos uostą per Lietuvą buvo gabenami daugiau nei dešimtmetį. Pagal nutrauktą sutartį tranzitas turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos.