Šių metų spalį metinė infliacija euro zonoje pakilo iki 4 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius trejus metus. Tai rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostato duomenys.
Kainų augimą daugiausia paskatino karas Artimuosiuose Rytuose, sukėlęs staigų energijos kainų didėjimą.
Rugsėjį metinė infliacija euro zonoje sudarė 3,8 proc. Dabartinis rodiklis tebėra gerokai didesnis už Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslą.
ECB gali dar kartą didinti palūkanas
Spalio infliacijos rodiklis sutapo su „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozėmis. Dabar jie tikisi, kad ECB šiais metais palūkanų normas padidins dar kartą.
„Capital Economics“ analitikas Jack Allen-Reynolds teigė, kad nerimas dėl išliekančios aukštos infliacijos, tikėtina, paskatins ECB gruodį vėl didinti palūkanas. Vis dėlto, jo vertinimu, tai turėtų būti paskutinis griežtinimo ciklo žingsnis.
Praėjusią savaitę ECB palūkanų normų nepakeitė, tačiau neatmetė galimybės gruodį jas dar kartą padidinti.
4 proc. infliacijos riba euro zonoje paskutinį kartą buvo viršyta 2023 metų rugsėjį, kai metinis kainų augimas siekė 4,3 proc.
Energija brango sparčiausiai
Eurostato duomenimis, spalį energijos kainos per metus padidėjo 20,8 proc. Rugsėjį jų augimas sudarė 18,9 proc.
Bazinė infliacija, neįtraukianti svyruojančių energijos ir maisto kainų, spalį nesikeitė ir siekė 2,5 proc. Tuo metu maisto produktų ir gėrimų kainų augimas paspartėjo: nuo 1,3 proc. rugsėjį iki 1,6 proc. spalį.
J. Allen-Reynolds teigė, kad iki šiol didesnių energijos kainų netiesioginis poveikis maisto produktų kainoms ir bazinei infliacijai buvo „labai nedidelis“. Tačiau jis pabrėžė, jog ateinančiais mėnesiais brangesnės energijos įtaka maisto kainoms ir bazinei infliacijai turėtų tapti labiau pastebima.