Seimas antradienį pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama paspartinti krašto apsaugos sistemos įsigijimų procedūras. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, dalis procesų po pakeitimų galėtų trukti perpus trumpiau.
R. Kaunas, pataisas įregistravęs kaip Seimo narys, teigė, kad tais atvejais, kai nuo pirkimų spartos priklauso piliečių saugumas ir kariuomenės parengtis, sprendimai turi būti priimami operatyviai. Todėl siūloma atsisakyti pasenusių ir perteklinių reikalavimų.
Numatoma įteisinti tris naujas pirkimų kategorijas. Viena jų – neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas. Jis būtų taikomas ypatingos skubos atvejais, kai delsimas galėtų kelti tiesioginę grėsmę kariuomenės saugumui, parengčiai, atsargoms ar tarptautinių gynybos įsipareigojimų vykdymui.
Tokie pirkimai galėtų būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu, netaikant privalomo atidėjimo termino ir pretenzijų pateikimo etapo. Ministro teigimu, šiuo metu skubos atvejais vis dar tenka remtis standartinėmis procedūromis ir pagrindimais, kurie neleidžia pakankamai įvertinti papildomų grėsmių ar kariuomenės neišvystymo rizikos.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad teisminė kontrolė išliktų. Tiekėjai galėtų tiesiogiai kreiptis į teismą, tačiau vien ieškinio kopijos gavimas automatiškai nesustabdytų sutarties sudarymo. Teismas ir toliau galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Daugiau svorio tiekimo patikimumui
Antroji siūloma kategorija būtų skirta kritinėms krašto apsaugos prekėms, paslaugoms ir darbams. Ji apimtų tai, ko nenutrūkstamas tiekimas būtinas gynybos sistemos veikimui. Tokiais atvejais pasiūlymai būtų vertinami ne vien pagal kainą – svarbų vaidmenį turėtų tiekėjo patikimumas ir gebėjimas užtikrinti nepertraukiamą tiekimą.
Tiekimo grandinės patikimumui tokiuose pirkimuose siūloma skirti ne mažiau kaip 30 proc. viso pasiūlymo vertinimo svorio. Tai reikštų, kad privalėtų būti vertinamas tiekėjo gebėjimas laiku įvykdyti įsipareigojimus, prižiūrėti pajėgumus ir užtikrinti tiekimo tęstinumą.
Trečioji kategorija – bandomosios partijos pirkimas. Ji leistų prieš užsakant didesnį kiekį įsigyti nedidelę ginkluotės, technikos ar kitos įrangos partiją, reikalingą bandymams.
Ministerijos vertinimu, toks būdas suteiktų galimybę praktiškai patikrinti įrangos ar technologinio sprendimo tinkamumą prieš priimant sprendimą dėl didesnės apimties pirkimo. Vis dėlto sėkmingas bandymas savaime nesuteiktų teisės papildomai įsigyti prekių be naujos procedūros, nebent galimybė tęsti pirkimą būtų numatyta iš anksto.
Pataisų rengimą paskatino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą išaugęs poreikis peržiūrėti taikos meto viešųjų pirkimų tvarką ir Valstybės kontrolės šių metų liepą atlikto audito išvados. Įvertinusi 2021–2025 metų krašto apsaugos sistemos ginkluotės bei karinės įrangos įsigijimus, kontrolės institucija nustatė, kad sparčiai didėjant gynybos finansavimui esama sistema nebespėja patenkinti kariuomenės poreikių.
Taip pat siūloma trumpinti laiką, per kurį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) sprendžia, ar leisti pirkimą vykdyti supaprastinta tvarka. Bendras terminas būtų mažinamas nuo dešimties iki penkių darbo dienų, o kritinių pirkimų atveju būtų taikomas dviejų darbo dienų terminas.
Keistųsi ir papildomų dokumentų pateikimo terminai: VPT jų galėtų paprašyti per dvi, o ne tris darbo dienas, o perkančiosios organizacijos dokumentus turėtų pateikti per dešimt, o ne 20 darbo dienų.
R. Kauno skaičiavimu, dabar prašymo pateikimas, dokumentų teikimas ir VPT sprendimas geriausiu atveju užtrunka 33 darbo dienas. Įsigaliojus siūlomai tvarkai, visas procesas truktų apie 17 arba net 14 darbo dienų.
Projekte taip pat numatyta laikina išimtis, pagal kurią perkančiosios organizacijos galėtų įsigyti nepatikimų valstybių gamintojų produkciją, jeigu ji būtų skirta paramai užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
Opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, balsavime susilaikęs, perspėjo, kad pakeitimai gali sudaryti galimybę kai kurioms įmonėms pirkimus gauti išimties tvarka. Kiti Seimo nariai taip pat kėlė klausimų dėl galimo naujų nuostatų taikymo subjektyvumo.
Po pateikimo pataisoms pritarė 66 parlamentarai, septyni susilaikė, balsavusių prieš nebuvo. Seimas taip pat nusprendė paprašyti pakeitimus įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Toliau projektas bus svarstomas komitetuose, o jo nagrinėjimas Seimo posėdyje planuojamas gruodžio pradžioje.