Margarita Moon, sertifikuota funkcinės mitybos specialistė ir knygos „Kūno ženklai“ autorė, sako, kad organizmas nuolat siunčia signalus, tačiau žmonės juos dažnai nurašo įprastiems gyvenimo nepatogumams. Nuovargis, virškinimo sutrikimai, plaukų slinkimas ar stiprus saldumynų potraukis gali būti ne pavienės problemos, o tarpusavyje susijusių požymių visuma.
Gilintis į mitybos ir sveikatos temą Margaritą paskatino asmeniniai klausimai: kaip normalizuoti svorį, ar įmanoma išgydyti autoimuninį tiroiditą ir kodėl specialistai neretai visiems siūlo vienodą mitybą. Moteris teigia supratusi, kad maistas gali veikti organizmą kaip informacija, daranti įtaką sveikatai arba ligoms.
Ši patirtis ją paskatino tapti funkcinės mitybos specialiste ir daugiausia dėmesio skirti moterų sveikatai. Moon pseudonimą ji pasirinko todėl, kad Mėnulis, jos manymu, atspindi moters būseną, mintis, jausmus ir ryšį su gamta.
Knygoje „Kūno ženklai“ sudėtos praktikoje sukauptos istorijos, pavyzdžiai ir patarimai, padedantys atpažinti organizmo siunčiamus signalus, juos suprasti ir imtis veiksmų.
Kūnas iš pradžių tik „šnabžda“
M. Moon teigimu, organizmas pirmiausia siunčia subtilius signalus, o ilgai į juos nekreipiant dėmesio jie gali tapti ryškesni. Atsikėlus pavargus dažnai kaltinamas miego trūkumas, po pietų užsinorėjus saldumynų manoma, kad taip nutinka visiems, o pučiant pilvą ieškoma vieno netoleruojamo produkto.
Vis dėlto organizmas neveikia atskiromis dalimis. Keli iš pažiūros nesusiję simptomai gali turėti bendrą priežastį. Specialistė pabrėžia, kad kūno siunčiamas ženklas savaime nėra diagnozė – tai tik paskata atidžiau įvertinti savo būklę.
Pasikartojantys simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, mieguistumas po valgio, stiprus saldumynų poreikis, naktiniai prabudimai, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, slenkantys plaukai, šąlančios galūnės, pasikeitęs menstruacijų ciklas, aknė, nepaaiškinami svorio pokyčiai ar vadinamasis smegenų rūkas, gali būti priežastis atidžiau pasirūpinti sveikata.
Svarbu atskirti pavienį atvejį nuo nuolatinės būsenos. Kartais pavargsta visi, tačiau teiginiai „aš visada pavargusi“ ar „man nuolat pučia pilvą“ jau yra reikšminga informacija.
Kalorijų skaičius neatskleidžia visos maisto istorijos
Specialistė pabrėžia, kad organizmui svarbu ne tik kalorijų, baltymų, riebalų ar angliavandenių kiekis, bet ir jų šaltinis. Viename grame riebalų visuomet yra 9 kilokalorijos, tačiau organizmo reakcija skiriasi priklausomai nuo to, ar riebalai gaunami iš avokado, alyvuogių aliejaus ir riebios žuvies, ar iš produktų su transriebalais ir oksiduotais riebalais.
Panašiai yra ir su baltymais: garuose paruošta žuvis bei stipriai apskrudinta mėsa gali turėti panašų baltymų kiekį, tačiau organizmą pasiekia skirtingi junginiai. O 30 gramų angliavandenių iš lęšių, grikių ar uogų kartu suteikia skaidulų, vitaminų, mineralų ir polifenolių. Toks pats kiekis iš saldaus gėrimo sukelia kitokį metabolinį atsaką.
Kiekvienas valgymas daro įtaką gliukozės ir insulino kiekiui, sotumo hormonams bei virškinimo sistemai. Maistas taip pat maitina žarnyne gyvenančius mikroorganizmus ir tampa medžiaga hormonams, neurotransmiteriams, fermentams bei ląstelių membranoms. Vienas valgymas lemia nedaug, tačiau šimtai ir tūkstančiai pasikartojančių pasirinkimų ilgainiui formuoja metabolinę aplinką.
Universalios dietos nėra
M. Moon skeptiškai vertina vienos visiems tinkamos dietos idėją. Nei keto, nei paleo, nei veganiška mityba nėra universali, o kai kuriems žmonėms gali tikti net griežta carnivor dieta. Pasak specialistės, pasirinkimą reikėtų grįsti ne populiarumu, o asmens sveikatos istorija, nors be specialisto pagalbos žmogui dažnai sudėtinga tiksliai įvertinti, kas jam tinka.
Ji taip pat abejoja nuostata, kad sveika mityba pirmiausia reiškia kalorijų skaičiavimą. Kalorijų kiekis neparodo produkto kokybės, jo poveikio gliukozei ar žarnyno mikrobiotai ir neatskleidžia, kaip organizmas bus aprūpintas maistinėmis medžiagomis. Svoris taip pat nėra vienintelis sveikatos rodiklis.
Formulė „valgyk mažiau ir daugiau judėk“ neapima visų situacijų. Metabolizmui įtakos turi miegas, raumenų masė, jautrumas insulinui, skydliaukės veikla, lytinių hormonų pokyčiai, stresas, amžius ir vartojami vaistai. Saikinga mityba bei pakankamas judėjimas svarbūs, tačiau tai – tik supaprastintas sveikatos modelis.
Simptomų slopinimas ne visada išsprendžia problemą
Žmonės dažnai renkasi greitą sprendimą: skaudant galvai išgeria tabletę, pučiant pilvą ieško papildų, stokodami energijos renkasi dar vieną puodelį kavos, o sutrikus miegui griebiasi vaistų. M. Moon teigia, kad simptomus suvaldyti kartais būtina, tačiau toks kelias nebūtinai padeda rasti ilgalaikę priežastį.
Nuovargį gali sukelti ne tik miego trūkumas, bet ir geležies ar vitamino B12 stoka, anemija, skydliaukės funkcijos sutrikimai, gliukozės svyravimai, per mažas energijos ar baltymų kiekis, infekcijos bei lėtinis stresas. Sutrikęs miegas taip pat gali būti ne pagrindinė, o kitos problemos pasekmė. Jei nuovargis tęsiasi mėnesius ar metus ir tapo įprasta būsena, verta ieškoti jo priežasties.
Plaukų, odos ir nagų pokyčiai taip pat ne visada yra vien kosmetinė problema. Kai organizmui trūksta išteklių, šios sritys nebus pirmosios, kurioms jis juos skirs. Plaukų slinkimas gali būti susijęs su geležies ar kitų mikroelementų stoka, skydliaukės veikla, stresu, hormonų pokyčiais ar nepakankamu baltymų ir energijos kiekiu. Aknė gali būti susijusi su androgenais, insulinu ir uždegiminiais procesais, o sausa oda – su skydliaukės funkcijos pokyčiais, tulžies veiklos sutrikimais ar tam tikrų maistinių medžiagų trūkumu.
Žarnynui kenkia ir skubus valgymas
Virškinimas prasideda dar prieš pirmą kąsnį – pamačius ir užuodus maistą. Vėliau procese dalyvauja skrandis, kasa, tulžis, plonoji bei storoji žarnos ir mikrobiota. Sutrikus vienai šios grandinės daliai, pasekmes gali pajusti ir kitos.
Žarnynui nepalanku valgyti skubant, prie kompiuterio, automobilyje, stovint ar žiūrint į telefoną. Įtampa ir prastas maisto sukramtymas taip pat gali apsunkinti virškinimą. Neigiamai veikia ir monotoniška mityba, nes žarnyno mikrobiotai svarbi augalinio maisto bei skaidulų įvairovė.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į alkoholį, perdirbtus produktus, mažą fizinį aktyvumą, miego trūkumą bei ilgalaikį stresą. Specialistė pabrėžia, kad žarnyno sveikatos neįmanoma sukurti vien probiotikų kapsule.
Hormonai, gliukozė ir valgymo laikas
Nė vienas hormonas atskirai nenulemia kūno svorio, tačiau hormonai daro didelę įtaką alkio, sotumo ir energijos apykaitos procesams. Skydliaukės hormonai susiję su bazinės medžiagų apykaitos reguliavimu, insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles ir veikia kaip energijos kaupimo signalas, o kortizolis yra organizmui būtinas hormonas.
Lėtinis stresas gali keisti gliukozės reguliaciją, apetitą, miegą ir net maisto pasirinkimus. Hormonų, virškinimo sistemos, gliukozės reguliacijos ir žarnyno mikrobiotos veikla turi paros ritmus, todėl reikšminga ne tik tai, ką valgome, bet ir kada.
M. Moon pataria rinktis normalius pagrindinius valgymus, mažinti nuolatinį užkandžiavimą, dienos pradžioje valgyti visavertį maistą, o ne apsiriboti kava, ir nepalikti didžiausio valgymo vėlyvam vakarui. Ji taip pat mini paprastą principą: kai šviesu – valgome, saulei nusileidus – nebe.
Gliukozės svyravimai aktualūs ne tik diagnozavus prediabetą ar diabetą. Kai gliukozė greitai pakyla ir vėliau nukrenta, gali atsirasti mieguistumas, energijos stoka, alkis, dirglumas, sunkumai susikaupti ir noras gerti kavą ar valgyti saldumynus. Taip susidaro pasikartojantis ratas: pavargus pasirenkamas saldus maistas, trumpam pagerėja savijauta, tačiau energijai vėl kritus saldumynų norisi dar kartą.
Mažas pokytis, nuo kurio verta pradėti
Pasak M. Moon, bendri sveikos mitybos principai egzistuoja: naudinga rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą, pakankamai baltymų, įvairių augalinių produktų ir skaidulų, kokybiškų riebalų, gauti pakankamai vitaminų bei mineralų ir laikytis reguliaraus valgymo ritmo. Tačiau vėliau reikalingas individualus pritaikymas, nes skiriasi žmonių amžius, fizinis aktyvumas, metabolinė sveikata, hormoninė būklė ir virškinimas.
Specialistė ragina nepaversti sveikatos nuolatine kūno kontrole. Baimė dėl kiekvieno produkto, gliukozės pakilimo, laboratorinio rodiklio ar kūno pojūčio gali atitolinti nuo pagrindinio tikslo. Kūno signalų pažinimas turėtų padėti suprasti, kada pakanka stebėti, kada verta koreguoti gyvenimo būdą, o kada būtina kreiptis į gydytoją.
Jeigu reikėtų pasirinkti vieną pokytį, M. Moon siūlytų sutvarkyti pirmąjį dienos valgymą. Vietoj kavos ar saldžios bandelės reikėtų rinktis maistą, kuriame yra kokybiškų baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir, jei reikia, sudėtinių angliavandenių. Kitas paprastas žingsnis – reguliarus ir pakankamas miegas.
Pagrindinė knygos „Kūno ženklai“ mintis, pasak autorės, yra ne radikali gyvenimo revoliucija, o gebėjimas išgirsti, ką apie savo būklę praneša organizmas.