Romoje mirė garsus italų režisierius Tinto Brassas. Apie skaudžią netektį pranešė jo žmona Caterina Varzi ir vaikai Bonifacio bei Beatrice Brass.
1933 m. kovo 26 d. Milane gimęs kino kūrėjas per daugiau nei keturis dešimtmečius trukusią karjerą režisavo apie 30 filmų. Didžiausią pripažinimą jis pelnė dėl erotinio kino darbų, skelbė repubblica.it.
Prie žinomiausių T. Brasso filmų priskiriami „Salon Kitty“, „La chiave“, „Monella“ ir „Capriccio“. Jo kūryba sulaukė didelio žiūrovų dėmesio ir tapo reikšminga erotinio kino istorijos dalimi.
Rugsėjį režisieriui buvo parodyta ypatinga pagarba: Venecijos kino festivalyje, dar prieš prasidedant pagrindinei programai, surengta jo filmo „Col cuore in gola“ peržiūra. Tačiau pats T. Brassas joje dalyvauti negalėjo dėl pašlijusios sveikatos.
Anksčiau režisierius yra aiškinęs, kad erotiką laikė svarbia žmogaus saviraiškos dalimi ir jam ypač rūpėjo tai, kaip per ją galima vaizduoti moteris. T. Brasso teigimu, savo filmais jis bent iš dalies prisidėjo prie žiūrovų požiūrio į erotiką kaitos.
Menininkų šeimos palikimas
T. Brassas užaugo menininkų aplinkoje. Jo senelis buvo tapytojas Italico Brassas.
Nors, sekdamas tėvo – baudžiamosios teisės advokato – pėdomis, jis pasirinko teisės studijas, kinas jį traukė nuo pat pradžių.
XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje T. Brassas dvejus metus dirbo archyvaru ir mokėsi montuoti filmus Paryžiaus kino filmų bibliotekoje. Ten jis susipažino su garsiu režisieriumi Roberto Rossellini.
Apie R. Rossellini T. Brassas yra sakęs, kad šis buvo ne tik kino meistras, bet ir gyvenimo mokytojas, unikaliai supratęs režisieriaus bei žmogaus santykį.
Karjeros lūžis – erotinis kinas
Ilgainiui režisierius vis labiau orientavosi į erotinį kiną. Naują jo kūrybos etapą žymėjo 1976 m. sukurtas „Salon Kitty“ ir 1979 m. nufilmuotas, tačiau tik 1984 m. išleistas „Caligula“. T. Brassas erotiką siekė perteikti intelektualiau, o jo filmai ilgainiui pritraukė didelę auditoriją.
Vienu garsiausių jo darbų tapo 1983 m. pasirodžiusi „La chiave“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Stefania Sandrelli. Filmas buvo laisvai sukurtas pagal japonų rašytojo Junichiro Tanizaki romaną.
Šiai juostai tapus didžiausia režisieriaus sėkme, T. Brassas daugiausia dėmesio skyrė vis atviresnėms istorijoms apie moterų seksualinį išsilaisvinimą.
Režisierius ne kartą pasirodydavo ir savo filmuose. Itin ironišką savo paties portretą jis sukūrė 1995 m. juostoje „Fermo posta Tinto Brass“.