Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išteisino autobuso vairuotoją T. B., kuris buvo kaltinamas 2025 m. rugpjūčio 17 d. Kauno autobusų stoties teritorijoje, važiuodamas atbuline eiga, partrenkęs pėsčiąją. Dėl patirtų sužalojimų moteris vėliau mirė.
Bylos duomenimis, nelaimė įvyko apie 11 valandą. Iš keleivių įlaipinimo aikštelės atbulomis išvažiuojantis autobusas kliudė stoties teritorijoje ėjusią moterį. Ji buvo nugabenta į gydymo įstaigą, tačiau ten nuo sužalojimų mirė.
T. B. buvo kaltinamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį ir žmogaus žūtį. Teisme vairuotojas savo kaltę pripažino ir išreiškė apgailestavimą. Jis pasakojo prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga apsidairęs, aplinką stebėjęs per autobuso veidrodėlius ir judėjęs nedideliu, maždaug 3–5 km/val. greičiu. Išvažiavęs iš aikštelės jis išgirdo smūgį ir nedelsdamas sustabdė.
Tačiau išanalizavęs vaizdo įrašus bei kitą byloje esančią medžiagą teismas nustatė, kad moteris, pasiramsčiuodama lazdele ir nešdamasi pirkinių maišelį, priėjo prie autobuso galo ir pasuko už jo. Autobusas atbuline eiga pradėjo judėti tik tuomet, kai ji jau buvo atsidūrusi už transporto priemonės.
Teismo vertinimu, nukentėjusioji tuo metu buvo autobuso „aklojoje“ zonoje, todėl vairuotojas jos negalėjo matyti per galinio vaizdo veidrodėlius. Be to, autobuse nebuvo nei atbulinės eigos vaizdo kameros, nei garsinio signalo, kurie būtų padėję stebėti erdvę už transporto priemonės.
Teismas įvertino ir moters pasirinktą kelią. Ji važiuojamąja stoties dalimi ėjo ne tam, kad įliptų į autobusą ar iš jo išliptų, o norėdama sutrumpinti kelią nuo stotyje esančios parduotuvės iki namų. Nors galėjo naudotis pėstiesiems skirtu šaligatviu, ji pasuko už didelių gabaritų transporto priemonės galo ir, teismo nuomone, neįvertino galimo autobuso manevro bei su juo susijusio pavojaus. Taip pat atsižvelgta į jos amžių ir judėjimo sunkumus, dėl kurių galimybės greitai sureaguoti bei pasitraukti iš autobuso trajektorijos buvo ribotos.
Šių aplinkybių visumą teismas įvertino kaip itin neatsargų nukentėjusiosios elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui.
Teismas pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimas prieš važiuojant atbuline eiga įsitikinti manevro saugumu nereiškia absoliučios vairuotojo atsakomybės už bet kokias tokio manevro pasekmes. Kiekvienu atveju turi būti vertinama konkreti situacija ir kitų eismo dalyvių elgesys.
Nors buvimas „aklojoje“ zonoje savaime neatleidžia vairuotojo nuo pareigos elgtis atsargiai, šioje byloje teismas vertino, ar T. B. objektyviai galėjo numatyti, kad moteris yra už autobuso, ir išvengti susidūrimo.
Įvertinęs visus surinktus duomenis, teismas nenustatė pakankamo pagrindo teigti, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, buvo nepakankamai rūpestingas ar neatitiko atsargaus vairuotojo elgesio standarto. Vien tai, kad įvyko eismo įvykis ir kilo tragiškų padarinių, teismo nuomone, neįrodo nusikalstamo neatsargumo.
T. B. išteisintas, nes jo veikoje nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Jiems išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Iš išteisintojo taip pat nepriteistos nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.