Socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įtvirtinti vadinamąsias „seneldienius“ – papildomas laisvas dienas darbuotojams, auginantiems anūkus iki 14 metų. Pataisas Seimui planuojama pateikti lapkritį, o svarstyti – sausį per Seimo neeilinę sesiją.
Vis dėlto iniciatyva jau sulaukė skirtingų vertinimų. Profesinės sąjungos ją palaiko, tačiau verslo atstovai ir dalis politikų abejoja, ar tokia priemonė būtų pagrįsta ir kaip ji paveiktų darbdavius.
Socialdemokratų atstovė J. Zailskienė teigė, kad tokia tvarka parodytų valstybės ir verslo požiūrį į šeimą. Pasak jos, šeima apima ne tik tėvus ir vaikus, bet ir platesnį artimųjų ratą. Ji pripažino, kad papildomos laisvos dienos verslui taptų našta, tačiau tikisi darbdavių solidarumo.
Profsąjungos siūlymui pritaria, bet mato spragų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė BNS sakė pritarianti iniciatyvai, nes darbuotojams palankios priemonės yra sveikintinos. Tačiau ji norėtų, kad dalis panašių klausimų liktų kolektyvinėms sutartims – priešingu atveju jose liktų mažiau temų, dėl kurių darbdaviai ir darbuotojai galėtų derėtis.
Pasak D. Jakutavičės, iki šiol nebuvo atskiros diskusijos apie tai, kada dirbantiems seneliams laisvos dienos darbdavio sąskaita galėtų būti numatomos kolektyvinėse sutartyse.
Ji taip pat nurodė, kad neseniai vykusiame prie Trišalės tarybos veikiančios „50+“ darbo grupės susitikime darbdaviai siūlė atsisakyti vyresnio amžiaus darbuotojams taikomų lengvatų, kad šie taptų patrauklesni darbo rinkoje.
D. Jakutavičė abejojo ir tuo, ar būtų įmanoma patikrinti, kad laisvą laiką seneliai iš tiesų praleidžia su anūkais. Ji priminė, kad panašiai gali būti naudojamasi ir mamadieniais.
Politikai įspėja apie galimą žalą
Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė siūlymą pavadino „lengva ranka dalinimu iš svetimos kišenės“. Jo vertinimu, prieš priimant tokius sprendimus būtina įvertinti jų poveikį ekonomikai ir tai, kas padengs darbdavių patiriamas išlaidas.
Parlamentaras teigė pasigendantis tiek problemos pagrindimo, tiek skaičiavimų, kiek naujoji tvarka kainuotų. Jo nuomone, atsitiktinės, vien populiarumo siekiančios priemonės nėra rimta šeimos politika.
M. Lingė taip pat įspėjo, kad papildomos laisvos dienos galėtų pakenkti patiems vyresniems darbuotojams. Darbdaviai, vertindami augančius kaštus, esą galėtų vengti išlaikyti senjorus darbo rinkoje.
Jis teigė į siūlymą kol kas žiūrintis skeptiškai, be to, apie jį nebuvo diskutuota jokiu koalicijos formatu. M. Lingės manymu, iniciatyvą galėjo paskatinti artėjantys savivaldos rinkimai, nes ji leistų pamaloninti rinkėjus, nereikalaujant papildomų biudžeto išlaidų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas taip pat siūlė pirmiausia klausimą aptarti Trišalėje taryboje, o tik tada registruoti pataisas.
Jo teigimu, tokiomis priemonėmis tėvai dar labiau tolsta nuo vaikų, nes seneliai vis dažniau perima jų vaidmenį tiek ligos, tiek priežiūros atvejais. A. Sysas mano, kad siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms grįžti į darbo rinką reikėtų rinktis europinį kelią ir šiek tiek trumpinti vaiko priežiūros laikotarpį, kad jis priartėtų prie Europos Sąjungos vidurkio.
Parlamentaro vertinimu, įteisinus „seneldienius“ nuostolių patirtų ir verslas, ir valstybė. Jei darbuotojas nedirba, nepagaminamas produktas arba didėja kaštai. Verslui šias išlaidas įtraukus į sąnaudas, gali lėčiau augti atlyginimai, nes, pasak A. Syso, ekonomikoje visi procesai yra susiję.
Verslas: laisvadienių jau ir taip daug
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė nematanti konstruktyvių argumentų, kodėl seneliams reikėtų suteikti papildomų laisvų dienų. Jos nuomone, prieš savivaldos rinkimus politikai taip tikisi šiek tiek palankiau nuteikti rinkėjus.
Verslo atstovė pabrėžė, kad Lietuvoje jau veikia viena dosniausių Europoje mamadienių ir tėvadienių sistemų. Todėl, jos vertinimu, nereikėtų laisvadienių skaičiaus didinti neribotai, o pirmiausia ieškoti balanso.
I. Rizgelė akcentavo, kad naujos laisvos dienos būtų finansuojamos darbdavių lėšomis. Dėl to, jos teigimu, neatsakinga tokią sistemą plėsti nepasitarus su verslu.
Darbo jėgos trūkumo sąlygomis apmokamų laisvų dienų suteikimas seneliams verslui taptų dar vienu papildomu sunkumu ir padidintų kaštus netinkamu metu. Pasak I. Rizgelės, išlaidų eilutės įmonėms jau ir taip kelia galvos skausmą dėl kuro ir kitų sąnaudų.