Lietuva kol kas nėra visiškai įgyvendinusi nė vienos 2026–2027 metų Europos Sąjungos (ES) Tarybos rekomendacijos, tačiau visos jos vykdomos bent iš dalies. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje šešių ministerijų atstovai pristatė numatytus veiksmus ir jų įgyvendinimo rezultatus.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Goda Burokienė teigė, kad žymi pažanga padaryta įgyvendinant 9 proc. rekomendacijų. Dar 41 proc. įvertinta kaip įgyvendinama iš dalies, o 50 proc. – ribotai.
Vis dėlto, pasak viceministrės, svarbu tai, kad nė viena rekomendacija nėra įvertinta kaip nevykdoma ar nepadariusi jokios pažangos.
Numatytos priemonės verslui, finansams ir inovacijoms
Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skiria mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo galimybėms gerinti, privačioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas skatinti bei mokslo ir verslo ryšiams stiprinti.
Numatoma naudoti paskolų, garantijų ir rizikos kapitalo priemones, padėti įmonėms pritraukti lėšų kapitalo rinkose, taip pat tęsti pramonės transformaciją ir žaliųjų parkų plėtrą.
Finansų ministerija rengia 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą. Ji taip pat siekia efektyviau surinkti mokesčius ir sumažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Nuo 2027 metų planuojama didinti akcizus alkoholiui, tabako gaminiams ir jų alternatyvoms.
Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus sakė, kad Lietuva Europos Komisijai jau pateikė paskutinį mokėjimo prašymą pagal planą „Naujos kartos Lietuva“. Jo teigimu, šalis atsiskaitė už visus plane numatytus rodiklius, o dabar laukiama Europos Komisijos vertinimo.
Be to, ministerija rengia 2026–2028 metų kapitalo rinkos plėtros gaires. Jomis siekiama sudaryti įmonėms daugiau galimybių gauti finansavimą.
Sveikatos apsaugos ir socialinės priemonės
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pristatė darbus, kuriais siekiama gerinti medicinos paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles ir stiprinti pasirengimą krizėms. Toliau plėtojami sveikatos centrai, sprendžiami pacientų pavėžėjimo ir elektroninės sveikatos sistemos valdymo klausimai.
Ministras pripažino, kad elektroninės sveikatos sistemos atnaujinimas nebus greitas procesas. Kol jis bus baigtas, pacientams ir toliau teks naudotis dabartine e.sveikatos sistema.
Pasak pranešime cituojamo atstovo, Seimui pritarus, 2027 metais vidutinė senatvės pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, galėtų padidėti apie 10,9 proc. Minimali mėnesinė alga iki mokesčių tuomet siektų 1 245 eurus.
Nuo 2027 metų rugsėjo planuojama nemokamai maitinti visus trečiokus, neatsižvelgiant į jų šeimų pajamas. Ketvirtokams ši tvarka būtų pradėta taikyti nuo 2028 metų rugsėjo.
Švietime – dėmesys mokslui, mokytojams ir jų saugumui
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius nurodė, kad ministerijos prioritetai yra mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokytojų trūkumo mažinimas bei pedagogų saugumo stiprinimas.
Ministerijos pateiktais duomenimis, valstybės biudžeto lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, vertinant santykį su bendruoju vidaus produktu, išaugo nuo 0,39 proc. 2023 metais iki 0,55 proc. 2026 metais. Iki 2030 metų siekiama šį rodiklį padidinti iki 1 proc.
Vienos iš numatytų priemonių – mokytojų pritraukimo programa ir „Mokytojų linija“, teikianti pedagogams psichologinę bei teisinę pagalbą. Taip pat rengiamos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis norima sustiprinti mokytojų saugumą.
Elektros importas sumažėjo, tačiau dalis saugumo priemonių neviešinama
Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė akcentavo Lietuvos pasiekimus atsinaujinančios energetikos ir energetinio saugumo srityse. 2022 metais šalis importavo 67 proc. visos suvartojamos elektros, o 2026 metais ši dalis sudaro apie 19 proc.
Viceministrės teigimu, daugiau nei 60 proc. elektros 2026 metais Lietuva pasigamina pati. 2028 metais šalis tikisi tapti elektros energijos eksportuotoja.
Tarp pagrindinių energetikos projektų įvardyta Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „Harmony Link“, kurią planuojama pradėti naudoti iki 2030 metų pabaigos. Taip pat numatoma didinti Lietuvos ir Latvijos elektros jungčių pralaidumą bei saugoti strateginius energetikos objektus.
Viešame posėdyje kalbėdama apie kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą nuo dronų ir kitų grėsmių, K. Štelmokaitė konkrečių priemonių nedetalizavo. Ji tik pabrėžė, kad šioje srityje darbai vyksta sparčiai.
ES rekomendacijose išskiriamos pagrindinės Lietuvos problemos ir siūlomi jų sprendimai viešųjų finansų, užimtumo, švietimo, sveikatos apsaugos bei energetikos srityse.